Papartis

Tas ī daugiametis, par vasara žaliounons žuolėnis augals, so miesinga šaknėm, katra kuožnās metās ėšlaid stamontu stombri ė koukšta lapu (aba vėina dėdli lapa). Lapu apatiuo palėik tuokės braškotės, katrūs gamėnas spuoras. Anas ī tuokės baisē mizernas papartė sieklalės. Kap būn šėlta ė vilgšmo, tas spuoras jėm dīgtė ėr ėšaugėn tuokius pūlāškius. Pū žėimuos ėš tūm pūlaiškiu praded augtė naus papartis. Aug papartē nuognē spierē.  

Papartem patink ūksmietas, vilgšmės vėitas, tūdie anėi daugomuo aug driegnuos medies, paopiūs, paežeriūs, īpatingā tonkē prī medės šalteniu, opiekšliu, šolniū. Tonkē anėi aug krūvuo ė palėik cielus papartīnus.

Sausi papartē tink krākou, anūm šaknis gera kap liekvarsts nug gomba, pėlva suopiejėma, kėrmėnū, kraujou valītė.

Gerā žėnuoms vierėjėms ī, ka papartis būktās žīdia par Šv. Juonė naktė, ė ka radė̄s anou žėida būs nuognē čiestlībs. Prauda tuokė ī, ka papartis juokė žėida netoria, vuo sakīms „papartė žėids“ rēšk „čiestės radėms“. Senuobie tas galiejė butė kuokės tā īšvėntėnėma apēgas, katrūs nauduots ė papartis.

Vikitėka: Papartis – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.