Dagiti resulta ti panagbiruk para iti
Partuaten ti panid ti "Tattao+Nga+Ilokano+Dagiti+akinruar+a+silpo" iti daytoy a wiki! Kitaen pay dagiti resulta a nabirukan ti panagbiruk.
Dagiti maawagan nga Ilokano ket isu dagiti kaputotan dagiti simmanglad a tattao idi kanikamanon a ribu a tawtawen idiay amianan ti Luzon, iti maaw-awagan... |
Mairaman ti Ilokano iti pamilia ti Sasao nga Austronesio a nagpuonan dagiti pagsasao kadagiti puro iti Pasipiko ken Akin-abagatan a daya nga Asia. Kabagian... |
Ti tattao nga Ibanag ket maysa nga etnolingguistiko a minoridad nga agdagup ti ad-adu bassit ngem gudua a riwriw a tattao, a mangtagtagitao dagiti probinsia... |
(wenno Tawit a kas endonimo) ket ti pagsasao idiay Akin-amianan a Filipinas nga insasao babaen dagiti tattao nga Itawis ken asideg daytoy a kabagian ti... |
pagsasao nga insasao babaen dagiti agarup a 40,000 a tattao nga Isnag ti Probinsia ti Apayao iti Rehion Administratibo ti Kordiliera idiay akin-amianan a Filipinas... |
Ti Maranao (Maranao [ˈmәranaw] Mëranaw) ket pagsasao nga Austronesio nga insasao ti tattao a Maranao kadagiti probinsia ti Lanao del Norte ken Lanao del... |
insasao babaen dagiti Tattao nga Austronesio dagiti isla a pagilian ti Abagatan a daya nga Asia ken ti Taaw Pasipiko, ken adda met ti basbassit a bilang idiay... |
Tsina (baw-ing manipud iti Republika dagiti Tattao iti Tsína) opisial a ti Republika ti Tattao iti Tsina (PRC), ket maysa a naturay nga estado a mabirukan idiay Daya nga Asia. Daytoy ti kaaduan ti populasion a pagilian... |
Mindanao, adda dagiti grupo ti etniko a kolektibo nga ammo a kas ti Lumad. Saan met a kas dagiti Moro, dagitoy a tattao ket saanda nga agsansanay iti... |
maikatlo a kaaduan a naisasao a pagsasao kadagiti sasao a Bisaya kalpasan ti Cebuano ken Hiligaynon (Ilonggo). Tattao a Waraywaray Sasao a Bisaya Dagiti pagsasao... |
Dupaninan), wenno Akindaya nga Agta ti Cagayan, ket ti pagsasao babaen dagiti semi-nomadiko nga agan-anup-agburburas a tattao a Negrito kadagiti probinsia... |
Malaysia, ken idiay Amianan a Kalimantan, Indonesia babaen dagiti tattao a Tausūg. Daytoy ket adu nga insasao idiay Purpuro ti Sulu (Basilan, Sulu ken Tawi-Tawi)... |
(itan ket SIL International). Tattao a Sambal Zambales Dagiti pagsasao ti Filipinas Sambal iti Ethnologue (Maika-18 nga ed., 2015) Rubino, Carl Ralph... |
nga adda met dagiti bassit a kameng iti kontinental nga Asia. Ti sasao nga Austronesio ket naisasao babaen dagiti agarup a 386 a riwriw a tattao, a mangaramid... |
a Romanse no ti bilang dagiti agsasao ti pagsasaritaan, kalpasan ti Españiol ken Portugés. Ar-aramaten ti aganay a 67 riwriw a tattao kas nainaan a dilada... |
Pangasinan Sasao a Bisaya Pagsasao a Bikol Pagsasao nga Ilokano Pagsasao a Hiligaynon Pagsasao a Waraywaray Kinaray-a iti Ethnologue (Maika-18 nga ed., 2015)... |
Ti Surigaonon ket ti rehional a pagsasao iti Filipinas nga insasao babaen dagiti tattao a Surigaonon idiay probinsia ti Surigao del Norte, Is-isla ti... |
Kanada (kategoria Dagiti biddut ti CS1: dagiti akinruar a silpo) pagbeddengan a daga iti lubong. Ti daga a tattan ket ti Kanada ket tinataengan idin kadagiti napalabas a milenio babaen dagiti nadumaduma nga Aborihen a tattao. Idi... |
patneng a pagsasao ti Bietnamis a tattao (Kinh), ken dagiti agarup a tallo a riwriw iti ballasiw taaw a Bietnamis. Daytoy ket naisasao pay a kas maysa nga umuna... |
Ti tattao a Kapampangan, ammo pay a kas dagiti Pampanguenio wenno Pampango, ket dagiti grupo ti etnolingnguistiko a Filipino a patneng iti ken maikapito... |