Vitebsko Kunigaikštystė

Baltarusijoje (daugiausia dab. Vitebsko sritis). Svarbiausias miestas – Vitebskas.

Віцебскае княства Vitebsko kunigaikštystė
LDK dalinė kunigaikštystė 1320-1503
← 1101 – 1503 →
Sostinė	Vitebskas
Kalbos	senoji slavų
Valdymo forma	Monarchija
Vitebsko kunigaikščiai
1101–1129 (pirmasis)	Sviatoslavas Vseslavičius
Era	Viduramžiai
- Atskilo nuo Polocko	1101 m., 1101
- Paversta Vitebsko vaivadija	1503 m.

Manoma, kunigaikštystė susikūrė XII a. pradžioje, kaip Polocko kunigaikštystės dalinė kunigaikštystė, kai 1101 m. Polocko kunigaikštis Vseslavas Breslavičius padalijo savo valdas sūnums į 6-7 dalis. Vitebskas atiteko Sviatoslavui, kuris tapo Vitebsko šakos pradininku. Po to, kai Polocko žemę nusiaubė Kijevo kunigaikštystė, Sviatoslavas buvo išsiųstas į Bizantiją, ir į sostą sėdo jo sūnus Vasilko. Pasinaudodamas suirute krašte, jis užėmė Polocko sostą, ir ten valdė iki 1144 m.

1139 m. į Polocko žemę grįžus ištremtiems kunigaikščiams, prasidėjo Vitebsko kunigaikščių Vasilkovičių kovos dėl Polocko sosto, kur jie varžėsi su Minsko Glebovičiais ir Drucko Ragvolodovičiais. Šioje kovoje Vitebsko atstovams pavyko ilgiausiai išlaikyti Polocko sostą: iki XIII a. vidurio čia valdė 4 atstovai.

Nuo XII a. pabaigos – XIII a. pradžios stiprėjo Lietuvių žemių konfederacijos, nuo XIII a. vidurio – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės įtaka Vitebskui. Po to, kai paskutinis stiprus kunigaikštis Briačislavas Vasilkovičiaus 1232 m. tapo Polocko kunigaikščiu, įpėdinis nėra tiksliai žinomas. Kai Briačislavas mirė, Polocke pirmą kartą įsigalėjo Lietuvos kunigaikštis Tautvilas. 1262 m. jis skyrė savo sūnų Konstantiną į Vitebską. Nors po to vėl buvo sugrąžinta vietinė Vitebsko dinastija, dinastiniai santykiai su LDK nuolat glaudėjo.

Paskutinysis vietos kunigaikštis buvo Jaroslavas Vasiljevičius, kuris išleido dukrą Mariją už Algirdo. Po Jaroslavo mirties 1320 m., Algirdas paveldėjo kunigaikštystę ir ją įjungė į LDK kaip dalinę kunigaikštystę.

1508 m. Kunigaikštystės pagrindu suformuota Vitebsko vaivadija.

Minską valdė Riurikovičių Polocko atšakos atšaka, kurių pradininkas buvo Sviatoslavas Vseslavičius. Vietos kunigaikščių linija dar vadinama Vasilkovičiais.

• 1101–1129: Sviatoslavas Vseslavičius
• 1129–1132: Vasilko Sviatoslavičius (vėliau Polocko kunigaikštis 1132–1144)
• 1132–1162: Vseslavas Vasilkovičius (vėliau Polocko kunigaikštis 1162–1180)
• 1162–1165: Romanas Viačeslavičius
• Užkariavo Smolensko kunigaikštystė:
  • 1165–1167: Dovydas Rostislavičius (Smolensko linija)
• 1168–1175: Briačislavas Vasilkovičius
• 1175–1178: Vseslavas Vasilkovičius (pakartotinai)
• 1178–1181: Briačislavas Vasilkovičius (pakartotinai)
• 1180–1186: Vseslavas Vasilkovičius (trečią kartą)
• 1186–1221: Vasilko Briačislavičius
• 1221–1232: Briačislavas Vasilkovičius (Polockas) (vėliau Polocko kunigaikštis 1232–1242)
• 1221–1232: Iziaslvas Briačislavičius (?)
• 1262–1263: Konstantinas (Lietuvos dinastija)
• 1264: Iziaslavas Briačislavičius
• 1270–1280/97: Michailas Konstantinaitis (Lietuvos dinastija)
• 1280/97–1297: Vasilko Briačislavičius
• 1297–1320: Jaroslavas Vasiljevičius
• 1320–1377: Algirdas (nuo 1345 m. ir Lietuvos didysis kunigaikštis), vedė Jaroslavo dukterį Mariją ir paveldėjo sostą;
• 1377–1392: Julijona Tverietė, Algirdo antroji žmona, našlė, valdžiusi po jo mirties;
• 1392 m. Vytautas pavertė kunigaikštystę vietininkija, čia paskirtas vietininkas
  • Teodoras Vesna (1392–1393)
• Švitrigaila (1393)
• 1503 m. vietininkija paversta Vitebsko vaivadija