Tochtamyšas

1405 m.) – Baltosios Ordos chanas, laikinai sujungęs ją su Mėlynąja Orda atgal į vieningą Aukso Ordą. Vieno iš Čingischano proanūkių sūnus, tikriausiai chano Ordos.

Duomenų apie ankstyvąjį Tochtamyšo gyvenimą beveik nėra. Pirmą sykį jis paminimas, kai bandė nuversti chaną Urusą ir užgrobti valdžią Baltojoje Ordoje. Nepavykus, jis pabėgo pas Timūrą. 1378 m., po Uruso ir jo sūnų mirties Tochtamyšas su Timūro užnugariu tapo Baltosios Ordos chanu.

Tochtamyšas svajojo atkurti Aukso Ordos vienybę ir galybę, todėl 1380 m. jis užpuolė ir įveikė Mėlynąją Ordą.

1382 m. vadovaudamas vieningai Aukso Ordai, jis sėkmingai kariavo prieš Maskvą, nuslopindamas rusų bandymus išsivaduoti iš mongolų valdžios. Per kitus šešerius metus Tochtamyšas suvienijo mongolų žemes nuo Krymo iki Balchašo ežero.

Padrąsintas savo sėkmės, Tochtamyšas nusprendė prie Aukso Ordos žemių prijungti ir Persiją. 1385 m. su penkiasdešimties tūkstančių žmonių armija jis netikėtai užpuolė ir išplėšė Tebrizą. Tačiau Persijos žemes prie savo valdų pamažu jungė ir Timūras. Tarp buvusių sąjungininkų prasidėjo karas. Pirmąjį mūšį prie Kondurčos upės laimėjo Timūras. Tačiau atsigavęs ir surinkęs naują armiją, Tochtamyšas vėl pradėjo žygius į Timūridų žemes. Timūras tuomet savu ruožtu pradėjo puldinėti ir plėšti Aukso Ordos teritoriją. Antrasis didelis mūšis tarp jų įvyko 1395 m. balandžio 15 d., kurį vėlgi įtikinamai laimėjo Timūras. Tais pačiais metais Timūras išplėšė keturis Aukso Ordos miestus, įskaitant Azovą bei Aukso Ordos sostinę Sarajų, ir visiškai sudegino penktąjį – Astrachaną. Tochtamyšas pabėgo, o valdžią Aukso Ordoje perėmė Edigu. Edigu nekentė Tochtamyšo, kadangi šis kadaise nužudė jo tėvą, kilmingą mongolą iš Krymo manhutų genties. Edigu anksčiau buvo Timūro karvedys ir tebeliko jam ištikimas.

Tochtamyšas pagalbos atgaunant sostą pasiprašė iš LDK kunigaikščio Vytauto. Jungtinės Vytauto ir Tochtamyšo kariuomenės Vorsklos mūšyje susikovė su Aukso Ordos ir Timūro armija, vadovaujama Edigu ir Timūro karvedžio Temur Qutlugh. Tochtamyšo pusė patyrė triuškinantį pralaimėjimą, o jis pats vėl pabėgo.

1405 m. Tiumenėje Tochtamyšas buvo nužudytas Edigu žmonių.