Stasys Stakelė

Stasys Stakelė, taip pat Stanislovas Stakelė (1862 m.

Stasys Stakelė
Gimė 1862 m. liepos 4 d.
Adomava, dab. Panevėžio raj.
Mirė 1930 m. spalio 28 d. (68 metai)
Rozalimas, dab. Pakruojo raj.
Palaidotas (-a) Rozalimo kapinėse
Veikla kunigas, knygnešys
Alma mater Kauno kunigų seminarija

liepos 4 d. Adomavoje1930 m. spalio 28 d. Rozalime) – kunigas, knygnešys.

Biografija

S. Stakelė mokėsi Liepojos gimnazijoje. Tėvai jam repetitoriumi buvo nusamdę gimnazistą, būsimą aušrininką J. Šliūpą. 1885 m. baigė Kauno kunigų seminariją.

Knygnešyste užsiėmė 1885 m., iš karto atvykęs į Švėkšnos parapiją. Bendravo su vietiniais knygnešiais. Kartu su jais pėsčias slapta eidavo į Prūsiją pirkti draudžiamos spaudos. Ją parveždavo į Raseinių, Telšių, Šiaulių apskritis, kartais pasiekdavo Panevėžį. Platino įvairaus turinio lietuviškus leidinius, tarp jų „Tėvynės sargą“, „Ūkininką“, „Varpą“. Jam padėjo ištikimi platintojai, kurie nė karto jo neišdavė ir visada atsiskaitydavo. Policija įtarė, darydavo kratas, areštuodavo ir paleisdavo, nes nerasdavo įkalčių. Tačiau 18901892 m. buvo nubaustas tremtimi į Kretingos vienuolyną už važinėjimą po Žemaitiją be leidimo. Pasibaigus bausmės laikui dirbo Pasvalio parapijoje. Čia taip pat užsiėmė nelegalia veikla – platino spaudą, įsteigė slaptą mokyklą. Rūpinosi, kad būtų pakartotinai išleista M. Valančiaus knyga „Mokslas Rima katalikų“, todėl siuntė 500 auksinų Tilžės klebonui J. Zabermanui.

1895 m. vėl ištremtas 2 metams į Kretingos vienuolyną. Tuo metu čia, tremtyje, gyveno knygnešys kun. Felicijonas Lelis. Kartu bendradarbiavo įsirengdami draudžiamos spaudos sandėlius, slapta pasišalindavo iš vienuolyno, vykdavo į Prūsiją naujų leidinių, gabeno lietuvių autorių rankraščius spausdinimui. Dėl savavališkų išėjimų iš vienuolyno, gavo papildomus tremties metus. Atlikęs bausmę buvo priverstas išvykti į Vilniaus vyskupiją. Vilnijos krašte visur stengėsi diegti lietuvybę, taip pat jėga tarp tik lenkiškai kalbančių valstiečių todėl lenkų buvo nekenčiamas ir persekiojamas.

S. Stakelė, Degučių bažnyčios (prie Zarasų) administratorius, jau sunkiai susirgęs 1927-ųjų rugpjūtį Degučiuose sutiko prezidentą Antaną Smetoną, kuris padėkojo jam už pasiaukojamą tautinę veiklą.

Nuo 1927 m. paskirta 200 Lt knygnešio pensija.

S. Stakelės atminimas įamžintas Kaune, Knygnešių sienelėje prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Adomavoje stovi namas. paženklintas paminkline lenta.

Šaltiniai

Nuorodos

Tags:

18621930AdomavaKnygnešysLiepos 4RozalimasSpalio 28

🔥 Trending searches on Wiki Lietuvių:

Ingrida MikelionytėAutizmasDievų miškasDalia GrybauskaitėDirbtinis intelektasPadalyvisSeptynios mirtinos nuodėmėsTarinysTitnagasVarnosVakarų EuropaJupiterio palydovaiDrėgnasis atogrąžų miškasLietuvos socialdemokratų partijaKeltasŠizofrenijaVeiksmažodisMažeikiaiĮvardisErkėsAlegorijaDainius ZubrusFK Venta KuršėnaiVynuoginė sraigėSerbijaKonstitucijaInternetasVoraiLietuvos zoologijos sodasLytiniai santykiaiTulpėSkydliaukėHolokaustas LietuvojeTrakaiIronijaSrovės stiprisGegužėVaršuvos sutarties organizacijaGedimino pilisLaisvė ir teisingumasLietuvos StatutaiArvydas SabonisVisaginasNATOBaltarusijaDvejetainis-dešimtainis kodasSlovėnijaJurgis SavickisTarptautinė vaikų gynimo dienaKeršulisCheminė formulėRūgštusis lietusMilijardasKazys GriniusGoogleBaltijos keliasVėjo nublokšti (1939 filmas)AntarktidaVelykosVydūnasMindaugasŽolinėPulsasAlytusXIX amžiusJonas BiliūnasGabrielė Petkevičaitė-BitėLietuvos vyrų krepšinio rinktinėAleksandras MakedonietisŽemės drebėjimasTurkijos geografijaAleksandras StulginskisKuko kalnas🡆 More