Stasys Žilys

rugsėjo 24 d. Dargaliuose, Laukuvos valsčiuje – 2021 m. gruodžio 10 d. Romoje) – Romos katalikų dvasininkas ir archyvaras, tapytojas ir rašytojas, vertėjas.

Mokėsi Šilalės gimnazijoje, 1943–1944 m. – Telšių kunigų seminarijoje. Antrojo pasaulinio karo metu, artėjant frontui, pasitraukė į Vokietiją. Toliau tęsė mokslus Eichštato kunigų seminarijoje, vėliau studijavo teologiją Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1948 m. Romoje įšventintas kunigu. Persikėlė į Kanadą, kur dirbo Amos vyskupijoje kurijos sekretoriumi, vicekancleriu (1951–1957 m.). Po to grįžo į Europą, Grigaliaus universitete apgynė teologijos daktaro disertaciją. 1959 m. paskirtas Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje prefektu. Trisdešimt metų (1962–1992 m.) dirbo Šventojo Sosto Rytų Bažnyčių kongregacijos archyvaru. Kun. Stasiui Žiliui suteikti aukšti monsinjoro, prelato ir apaštališkojo protonotaro bažnytiniai titulai.

1993 m. rugsėjo 4–8 d. lydėjo popiežių Joną Paulių II kelionėje į Lietuvą. Prieš tai metus laiko mokė popiežių lietuvių kalbos.

Kunigas yra parašęs teologines knygas „Gyvenimo šaltiniai“ ir „Gyvoji liturgija“. Be to, jis kuria eilėraščius, keletas jų tapo giesmėmis. S. Žilys yra iliustravęs knygas, tapo paveikslus (Tapybą ir piešimą studijavo pas Romos dailės akademijos profesorių Karolį D‘Aloisio da Vasto, Romos muziejaus direktorių. Lietuvoje, Kanadoje ir Italijoje surengė personalines parodas. Daug darbų yra padovanojęs.).

• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis (1998 m.)
• Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius (2014 m.)

• Prelatas Stasys Žilys. „Niekuomet nežinojau, kur gyvensiu netrukus“ (Kalbino Dalia Žemaitytė). // Bernardinai, 2010-10-15
• Pasveikino dvasios tėvą // XXI amžius, 2009 m. spalio 9 d. Nr. 71 (1763)
• Kristina Zavjalova. Atidaryta kunigo Stasio Žilio piešinių paroda // Šilalės žinios, 2011 m. vasario 17 d.^{[neveikianti nuoroda]}
• Stasys Žilys // www.menorinka.lt