Zigbertas Tarašas (vok.
Siegbert Tarrasch | |
Pilnas vardas | Siegbert Tarrasch |
---|---|
Šalis | Vokietija |
Gimė | 1862 m. kovo 5 Vroclavas |
Mirė | 1934 m. vasario 17 d. (71 metai) Miunchenas |
Titulas | Didmeistris |
Aukščiausias reitingas | 2824 |
kovo 5 d. Vroclave – 1934 m. vasario 17 d. Miunchene) buvo vienas iš stipriausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios šachmatininkų.
Tarašas gimė Vroclave, tuomet – Prūsijos Silezijoje. 1880 m. baigęs mokyklą, jis paliko Vroclavą ir pradėjo studijuoti mediciną Halėje. Vėliau Tarašas gyveno Niurnberge, galiausiai Miunchene. Turėjo penkis vaikus. Tarašas buvo žydas, tačiau Vokietijos patriotas. Jo vienas sūnus žuvo Pirmajame pasauliniame kare.
Tarašas buvo nepaprastai gerbiamas kaip knygų apie šachmatus rašytojas. 1931 m. išleistame veikale „Šachmatų žaidimas“ jis buvo įrašęs vėliau dažnai kartotą eilutę
Būdamas gydytojas Z. Tarašas kartu buvo ir stipriausias šachmatininkas 1890 m. Jis puikiai žaidė prieš tuometinį pasaulio čempioną V. Šteinicą turnyruose (trys pergalės, nė vieno pralaimėjimo, vienerios lygiosios), bet praleido galimybę kovoti dėl čempiono titulo1892 m., nes nenorėjo atsisakyti medicinos praktikos. Toliau Tarašas lygiosiomis sužaidė mačus su Šteinicą dėl titulo kovoti iškvietusį, bet jam pralošusį Čigoriną (devynios pergalės, devyni pralaimėjimai, ketverios lygiosios). Tarašas taip pat laimėjo keturis stambius turnyrus: 1889 m. Vroclave, 1890 m. Mančesteryje, 1892 m. Drezdene ir 1894 m. Leipcige.
Visgi pasaulio čempionu tapus E. Laskeriui. F. Rainfeldas rašė: „Tarašas antrą kartą pavertė savo šansus niekais, kad pailsėtų nuo savo gyvenimo“. Kai Laskeris sutiko žaisti 1908 m. mačą dėl pasaulio čempiono titulo, jis nugalėjo Tarašą rezultatu +8 -3 =5 (8 pergalės, 3 pralaimėjimai, 5-erios lygiosios). Nepaisant pralaimėjimo, Tarašas išliko stipriu žaidėju, pvz., 1905 m. sutriuškino Maršalą (+8-1=8 ir 1907 m. laimėjo Ostendėje prieš Šlechterį, Janovskį, Barną ir Čigoriną.
Z. Tarašas buvo ketvirtas Sankt Peterburge 1914 m. vykusiame stipriausių to meto žaidėjų turnyre. Turnyre jį aplenkė tik pasaulio čempiono Laskeris ir vėliau čempionais tapę Ch. R. Kapablanka ir A. Aliochinas. Tarašas aplenkė Maršalą, O. Bernšteiną, A. Rubinšteiną, A. Nimcovičių, J. H. Blekburną, Janovskį ir I. Gunsbergą. 19-ajame rate Tarašas nugalėjo Kapablanką ir ši pergalė buvo garsesnė už Laskerio pergalę prieš Kapablanką. Būtent pirmas penkias vietas užėmę šachmatininkai (Laskeris, Kapablanka, Aliochinas, Tarašas, Maršalas) buvo pirmieji didmeistriai, nes po turnyro šį titulą jiems suteikė Rusijos caras Nikolajus II.
Tarašas buvo įtakingas šachmatų rašytojas, vadintas Praeceptor Germaniae (Vokietijos mokytojas). 1897 m. jis buvo žurnalo Deutsche Schachzeitung redaktorius ir parašė keletą knygų, pvz., Die moderne Schachpartie (Šiuolaikinė šachmatų partija) ar Trys šimtai šachmatų partijų.
Tarašas perėmė iš Šteinico keletą idėjų (pvz. centro kontrolė, rikių pora, erdvės pranašumas) ir pavertė jas suprantamesnėmis ir labiau pasiekiamomis šachmatų vidutiniokams. Tačiau kitose srityse jis pralenkė ir Šteinicą. Tarašas pabrėžė figūrų judrumą labiau už pirmąjį pasaulio čempioną ir nemėgo suvaržytų pozicijų, nes sakė jog tai „gemalas pralaimėjimui“.
Tarašas šachmatų teorijoje įrodė vadinamąją Tarašo taisyklę: bokštai turi laikyti savo praeinamuosius pėstininkus iš užnugario, o gintis nuo jų pastačius savo bokštą prieš jį. A. Soltisas citavo Tarašą sakydamas:
Tarašą kritikavo hipermodernistai, tokie kaip Retis, Nimcovičius ir Tartakoveris, jo idėjos buvo vadintos dogmatinėmis. Tačiau daugelis šiuolaikinių meistrų tai neigia. Pavyzdžiui, Tarašas publikavo partiją juodaisiais prieš Paulseną Niurnberge 1888 m., kurioje aiškai matomos hipermodernistinės idėjos:
Keletas šachmatų debiutų ar variantų buvo pavadinti Z. Tarašo vardu, pvz.:
Partijoje Tarašas prieš Alį juodieji atrodo prispausti, nes ginasi nuo Vb7+ (Po ko sektų Kxa5 Ba1#), kai jų bokštas ginasi nuo Bxc5#. Tarašas žaidė 31.Rc7!!. Šis ėjimas blokuoja abi minėtas gynybas nuo mato. Jei juodieji kerta 31…Bxc7, baltieji žaidžia 32.Vb7+ Bxb7, po kurių seka 33.Bxc5#, nes c5 laukelis nebeginamas. Jei baltieji žaidžia 31…Vxc7, valdovė blokuoja bokštą, ginantį c5, po ko seka: 32.Bxc5+ Vxc5, nuviliojant juodųjų valdovę nuo b7 laukelio gynybos, leidžiant 33.Vb7+ Kxa5 34.Ba1# ir 33…Vb6 34.Vxb6#. Juodieji pasidavė po 31.Rc7!!.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Tarašas prieš Valbrotą, Hastingsas, 1895 |
Partijoje prieš Valbrotą, Tarašas žaidė gana silpnai, tad Valbrotas turėjo neblogus šansus. Bet žaidimas tęsėsi šia kombinacija:
34.Bxd4 atrodo puikiai, nes po 34…cd seka 35.Rxd4 laimint valdovę. Bet juodieji turi kontrataką, kuri vis iš pradžių atrodo stipriai, bet negelbėja:
34…Žxg3 35.Žxg3 Bxg3+ 36.hg Bxg3+ 37.Kf1! Bxd3, po ko buvo 38.Bg4!!, ir baltieji bet kuriuo atveju eis 39. Bf8+ arba Rxe5. Juodieji pasidavė.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Siegbert Tarrasch, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.