Reaktyvinė Artilerija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tai sistemos, šaudančios tik raketiniais sviediniais. Paprasti pabūklai, galintys šaudyti tiek aktyviniais, tiek reaktyviniais (ar aktyviniais – reaktyviniais) sviediniais, reaktyvinei artilerijai nepriskiriami.

Vienas geriausiai žinomų reaktyvinės artilerijos ginklų – tarybinė Аntrojo pasaulinio karo metu sukurta BM-13 Katiuša.

Reaktyvinė artilerija dėl salvinės prigimties ir palyginti mažo nevaldomų reaktyvinių sviedinių taiklumo efektyvi prieš plotinius taikinius. Šaudant į taškinius taikinius šaudmenis naudoja neefektyviai.
Pastaraisiais metais, atsiradus padidinto taiklumo ir valdomiems reaktyviniams sviediniams, salviniai įrenginiai darosi taiklesni.

Reaktyvinė artilerija yra:

• velkamoji – salvinis leistuvas įrengtas ant velkamojo lafeto, būdingo velkamajai artilerijai. Pvz., Antrojo pasaulinio karo laikų 150 mm kalibro šešiavamzdis Nebelwerfer.
• savaeigė – ant ratinės ar vikšrinės važiuoklės:
  • ratinė – įrengiami padidinto pravažumo sunkvežimio ar ratinio šarvuočio bazėje. Pvz., BM-13 Katiuša ar BM-21 Grad.
  • vikšrinė – įrengiami vikšrinio šarvuočio ar tanko bazėje. Pvz., JAV M270 MLRS.

Laivuose įrengtos reaktyvinės salvinės sistemos reaktyvinei artilerijai nepriskiriamos.

• 
  Vokietijos Nebelwerfer (1940)
• 
  Šaudo BM-13 Katiuša
• 
  Tarybinis reaktyvinis salvinis leistuvas BM-21 Grad sunkvežimio Ural-375 bazėje
• 
  Tarybinė 300 mm kalibro reaktyvinė salvinė savaeigė BM-30 Smerč