Provansas

Prancūzijos istorinė provincija: Provence
Šalis	Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas
Vėliava
Tautos
Kalba	oksitanų (Provansalio d.)
Laikotarpis	855-1481 m.
Valstybės	Ž. Burgundija Provanso gr.
Miestai	Marselis, Nica

Dabartiniu metu Provanso istorinė sritis apima Prancūzijos regioną Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas, į kurį įeina Aukštutinio Provanso Alpių, Aukštutinių Alpių, Pajūrio Alpių, Ronos Deltos, Varo ir Vokliūzo departamentai. Didžiausi miestai Provanse: Marselis, Nica, Tulonas, Kanai, Avinjonas.

Provanso paviršius kalnuotas, vakaruose − Ronos žemuma. Slėniuose ir pajūryje auginami subtropiniai vaismedžiai, daržovės, gėlės, alyvmedžiai, eteriniai augalai, kviečiai, Ronos deltoje − ryžiai.

Provanso pietryčių pajūrį užima didžiausias Prancūzijos kurortinis rajonas − Žydrasis krantas (Côte d'Azur).

Pagrindinis straipsnis – Provanso grafystė.

Provanso teritorijoje I tūkstantmetyje pr. m. e. gyveno ligūrų gentys. VI a. pr. m. e. Provansą kolonizavo graikai, o II a. pr. m. e. užkariavo romėnai; Provansas ėmė priklausyti Romos provincijai Norbono Galija.

V−VI a. sritį užkariavo vestgotai, vėliau burgundai. Nuo 536 m. Provansas priklausė Frankų valstybei.

855−863 ir 879-911 m. Provansas sudarė dalį Provanso karalystės (arba Žemutinės Burgundijos). Nuo 933 m., susijungus dviem Burgundijoms − į Burgundijos (Arelato) karalystę. Nuo 961 m. joje turėjo grafystės statusą. 1113−1246 m. Provanso grafystę valdė Barselonos grafai, o 1246−1481 m. Anžu dinastija.

1481 m. Provansas buvo prijungtas prie Prancūzijos, turėjo provincijos autonomiją. Per Prancūzijos didžiąją revoliuciją Provanso provincija buvo panaikinta.

Vikiteka: Provansas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Informacija turistams apie Provansą Archyvuota kopija 2006-08-13 iš Wayback Machine projekto. (anglų, ispanų, italų, olandų, prancūzų, vokiečių k.)
• Turizmas Provanse Archyvuota kopija 2007-05-23 iš Wayback Machine projekto. (anglų, italų, prancūzų, vokiečių k. ir kt.)
• Apie Provansą (anglų k.)