Liepos 9: Data

Nuo šios dienos iki metų galo lieka 175 dienos.

Šventės

• Argentina – Nepriklausomybės diena.

Vardadieniai

Algirdas – Algirdė – Leonardas – Veronika

Įvykiai

• 1384 – Vytautas susitaikė su Jogaila, sudegino tris kryžiuočių pilis ir grįžo į Lietuvą;
• 1939 – atidarytas Žemaičių plentas;
• 1988 – Vingio parke įvyko šimtatūkstantinis Sąjūdžio mitingas;
• 2009 – LITEXPO rūmuose atidaryta šiuolaikinio meno mugė ARTVILNIUS'09.

Gimimo dienos

• 1874 m. – Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, pirmoji profesionali lietuvių aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja, užaugino ir išauklėjo daugiau kaip šimtą našlaičių ir beglobių vaikų (m. 1958 m.).
• 1906 m. – Jonas Dženkaitis, Lietuvos karo lakūnas, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis (m. 1941 m.).
• 1912 m. – Otilija Kaluževičienė, Lietuvos cirko artistė.
• 1913 m. – Vladislovas Mikučianis, Lietuvos architektas (m. 2000 m.).
• 1925 m. – Jonas Šiožinys, poetas, prozininkas (m. 1987 m.).
• 1932 m. – Paulius Jasiukonis, JAV lietuvių kinematografininkas, teatralas (m. 2008 m.).
• 1934 m. – Juozas Janonis, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1937 m. – Rimantas Zdanavičius, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1938 m. – Daiva Mongirdaitė-Ričardson, JAV lietuvių operos dainininkė.
• 1940 m. – Antanas Bartkevičius, Lietuvos astronomas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1941 m. – Petras Vailionis, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1943 m. – Rimantas Krupickas, Lietuvos geografas, fizinių mokslų daktaras, žygeivių judėjimo Lietuvoje pradininkas, Tautinio ąžuolyno iniciatorius, Jaunųjų Geografų Mokyklos įkūrėjas (m. 2009 m.).
• 1949 m. – Nijolė Bartkevičienė, gydytoja, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m. – Alvydas Butkus, Lietuvos kalbininkas, VDU Letonikos centro vadovas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, docentas.
• 1951 m. – Zenonas Vegelevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 2023 m.).
• 1955 m. – Steponas Vaičikauskas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Virginija Kristinaitienė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m. – Antanas Ivanauskas, Lietuvos ir Kauno miesto ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Aloyzas Kveinys, Lietuvos šachmatininkas.
• 1969 m. – Lilija Veršicka, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1991 m. – Vilius Kazlauskas, Lietuvos krepšininkas, Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandos žaidėjas.

Mirtys

• 1941 m. – Kazys Gumbelevičius, Lietuvos draudžiamosios lietuvių spaudos platintojas (g. 1859 m.).
• 1962 m. – Juozas Gaubas, vargonininkas, dirigentas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (g. 1879 m.).
• 1963 m. – Jonas Jakaitis, smuikininkas, orkestro ir choro dirigentas, pedagogas (g. 1883 m.).
• 1979 m. – Raimundas Liormanas, Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (g. 1892 m.).
• 1986 m.:
  • Pranas Jucaitis, Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas (g. 1896 m.).
  • Vaclovas Pocius, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1920 m.).
• 1993 m. – Janina Lašienė-Mackevičaitė, Lietuvos gydytoja patologoanatomė, medicinos mokslų daktarė. Patologinės anatomijos viena pradininkių Lietuvoje (g. 1897 m.).
• 2002 m. – Leiba Lipšicas, Lietuvos kraštotyrininkas, žydų bendruomenės veikėjas (g. 1925 m.).
• 2009 m. – Vilma Čiplytė, Lietuvos kultūrologė, folkloristė, liaudies muzikos atlikėja (g. 1969 m.).

Įvykiai

• 1540 – Anglijos karalius Henrikas VIII anuliavo savo santuoką su Klevė kunigaikštyte Ana.
• 1701 – Savojos princas Eugenijus pradėjo Ispanijos paveldėjimo karą.
• 1816 – San Migel de Tukumano kongresas Nepriklausomybės rūmuose paskelbė Argentinos nepriklausomybę nuo Ispanijos.
• 1943 – Sąjungininkų kariuomenė išsilaipino Sicilijoje (Operacija Husky).
• 1984 – žaibas trenkė į Jorko Minsterį – didžiausią Anglijos gotikinę bažnyčią. Kilęs gaisras sudegino stogą, bet svarbiausios vertybės nenukentėjo.

Gimimo dienos

• 1578 m. – Ferdinandas II, 1619–1637 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, Austrijos erchercogas, 1590–1637 m. Štirijos (Vidinė Austrija) kunigaikštis, 1617–1619 ir 1620–1637 m. Čekijos karalius, 1618–1625 m. Vengrijos karalius (m. 1637 m.).
• 1858 m. – Franz Boas, antropologas, lingvistas, amerikiečių antropologinės mokyklos pradininkas („amerikietiškosios antropologijos tėvas“) (m. 1942 m.).
• 1879 m. – Fridrichas Adleris, fizikas teoretikas, žurnalistas, Austrijos politinis veikėjas, subjektyviojo idealizmo šalininkas (m. 1960 m.).
• 1894 m. – Piotras Kapica, rusų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1984 m.).
• 1928 m. – Jurijus Ozerovas, žymus Rusijos krepšininkas ir treneris (m. 2004 m.).
• 1935 m. – Vilemas Frederikas Doizenbergas, Nyderlandų ekonomistas, pirmasis ECB prezidentas (1998–2003) (m. 2005 m.).
• 1944 m. – Glenas Kukas, amerikiečių fantastikos rašytojas.
• 1945 m. – Dean Ray Koontz, amerikiečių rašytojas.
• 1946 m. – Bon Scott, australų hard rock grupės AC/DC vokalistas ir dainų žodžių autorius, 1974 m. pakeitęs pirmajį grupės vokalistą Dave Evans. Grupei priėmus Bon Scott, AC/DC reitingai greitai pakilo. Vienas žymiausių Bon Scott kūrinių yra daina Highway to Hell, išleista prieš pat Bon Scott mirtį (m. 1980 m.).
• 1947 m. – Orenthal James Simpson, amerikiečių futbolo žaidėjas ir aktorius.
• 1950 m. – Viktoras Fedorovičius Janukovičius, Ukrainos politinis ir visuomeninis veikėjas, ketvirtasis Ukrainos Prezidentas nuo 2010 m. Regionų partijos vadovas, valstybės ministras pirmininkas 2002–2005 ir 2006–2007 m.
• 1951 m. – Maris Gailis, Latvijos politikas.
• 1956 m. – Thomas Jeffrey „Tom“ Hanks, JAV aktorius, prodiuseris, režisierius, 2 kartus Oskarų premijos laureatas.
• 1959 m. – D. H. Peligro, amerikiečių būgnininkas, geriausiai žinomas kaip antrasis grupės „Dead Kennedys“ būgnininkas, grojęs grupėje nuo 1981 iki jų išsiskyrimo 1986 m. (m. 2022 m.).
• 1964 m. – Džianluka Vialis, Italijos futbolo treneris, buvęs profesionalus žaidėjas (m. 2023 m.).
• 1968 m. – Paolo Di Canio, Italijos futbolininkas, dabar žaidžiantis Serijoje C2, Romos „Cisco“ klube.
• 1977 m. – Edvinas Silavniekas, latvių ledo ritulininkas – vartininkas. 2006 m. jis žaidžia Latvijos ledo ritulio lygos klube ASK/Ogre. Latvijos rinktinės sudėtyje jis dalyvavo 1995 m. Europos jaunių čempionate, per 5 varžybas vidutininiškai rungtynėse įmušė 1,88 įvarčius.
• 1978 m. – Jaka Lakovičius, Slovėnijos krepšininkas rungtyniaujantis Barselonos „Wintherthur FCB“ komandoje.
• 1981 m. – Li Čun-Su, futbolininkas, Pietų Korėjos rinktinės ir Saudo Arabijos Al-Nassr klubo puolėjas.
• 1985 m.:
  • Ešlis Simonas Jongas, futbolo klubo Birmingemo „Aston Villa“ kairysis saugas iš Jungtinės Karalystės. Ešlis Jongas turi jaunesnį brolį Luisą, žaidžiantį Watford futbolo klube.
  • Mirza Begic, krepšininkas žaidžiantis Kauno „Žalgirio“ komandoje. Gimė Bosnijoje ir Hercogovinoje, tačiau turi Slovėnijos piliečio pasą.
• 1990 m. – Rafael Pereira da Silva, brazilų futbolininkas, žaidžiantis Manchester United klube. Dažniausiai rungtyniauja dešiniojo gynėjo pozicijoje, tačiau taip pat gali žaisti ir dešiniuoju saugu.

Mirtys

• 68 m. – Neronas, Romos imperatorius (nuo 54 m.) iš Julijų Klaudijų dinastijos (g. 37 m.).
• 630 m. – Šarbarazas, Persijos generolas, Eran Spahbodo rango, tarnavęs Sasanidų valdovui Khosrau II (590–628 m.).
• 1850 m.:
  • Báb, babizmo pradininkas ir vienas iš trijų pagrindinių Bahajų tikėjimo asmenybių (g. 1819 m.).
  • Zakarijus Teiloras, JAV politikas, 12-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (ėjęs pareigas 1849–1850 m.), karininkas (g. 1784 m.).
• 1856 m. – Amadėjus Avogadras, italų fizikas, Turino Mokslų Akademijos narys. A. Avogadras laikomas molekulinės medžiagos teorijos kūrėju (g. 1776 m.).
• 1932 m. – Kingas Kempas Džiletas, amerikiečių išradėjęs, pirmasis užpatentavęs skutimosi peiliukus (g. 1855 m.).
• 1947 m. – Liucjanas Želigovskis, lenkų karo veikėjas, generolas, tautinis didvyris (g. 1865 m.).
• 1999 m. – Džeimsas Leonardas Farmeris jaunesnysis, pilietinių teisių aktyvistas, Amerikos pilietinių teisių judėjimo lyderis (5,6 ir 7 amžiaus dešimtmečiuose), 1961 metų kelionės už laisvę iniciatorius ir organizatorius. Tai galiausiai leido desegruoti JAV tarp valstijų kursuojančius autobusus (g. 1920 m.).