Kunilingas

Viena iš oralinio sekso formų. Taip pat gali būti stimuliuojamas makšties prieangis. Kunilingas atliekamas lūpomis ir (arba) liežuviu. Šiuolaikinė seksologija pripažįsta, kad kunilingas, kaip ir kitos oralinio sekso formos (pvz., felacija), yra normalus lytinių santykių komponentas, jei tik tai telpa į abiejų partnerių priimtinumo diapazoną. Tyrimai rodo, kad tai gali būti priimtina lytinių santykių forma tarp paauglių. Kita vertus, tai gali didinti herpeso infekcijos tikimybę.

 

Senųjų civilizacijų kultūros paminklai rodo, kad kunilingas buvo praktikuojamas nuo seniausių laikų. Jis būdingas ne tik žmonėms, bet aptinkama ir tarp gyvūnų. Tyrimai rodo, kad ilgesnė kunilingo trukmė gali lemti didesnį ejakuliato tūrį, kas gali lemti didesnes apvaisinimo galimybes, o dėl to ir evoliucinius privalumus.

Kunilingas dažnai yra preliudijos dalis, norint kiek įmanoma labiau sujaudinti moterį prieš sueitį, taip padidinant orgazmo tikimybę. Kadangi varputė pas daugelį moterų yra jautriausia erogeninė zona, jos stimuliacija liežuviu ar lūpomis gali sukelti orgazmą net vyrui neįvedus varpos į makštį. Kunilingo būdu galima moteriai sukelti orgazmą taip pat ir po sueities, jeigu pačios sueities metu jo nepavyko pasiekti arba jei moteris nori pakartotinio orgazmo.

Kunilingo atlikimo technika įvairi. Dažniausiai pradedama bučiuoti vidines šlaunis arba gaktą, vėliau – didžiąsias ir mažąsias lytines lūpas, liežuviu aptinkama varputė ir pradedama stimuliuoti judinant liežuvį išilgai, iš pradžių lėtai ir švelniai, vėliau – stipriau ir greičiau (labai retais atvejais, jei moteriai patinka – ir silpnai kandžiojant). Kartais moteriai malonesni kitokie vulvos stimuliavimo būdai (ji turėtų tai paaiškinti vyrui žodžiais, veido išraiška ar judesiais). Dažniausiai kunilingas labai jaudina abudu partnerius. Daugelis moterų erotiškai susijaudina būtent laižant ar bučiuojant jos vulvą, o ne kandžiojant (nors ir švelniai) ar bandant čiulpti.