Kristina Karkaitė-Mazūrienė

1948 m. sausio 27 d. Panevėžyje) – Lietuvos keramikė.

Senelis Mykolas Karka, tėvai Eugenija Šulgaitė ir Gediminas Karka, dvynys brolis Andrius Karka, vyras Petras Mazūras. 1972 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1973–1975 m. dirbo M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje-internate Vilniuje, 1992--2012 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute (nuo 2002 m. Kaunos dailės fakultetas).

Sukūrė raiškių dekoratyvinių indų („Kavos servizas“ 1982 m., „Vaza su kopėčiomis“ 1986 m.), objektų („Objektas“ 1979 m., 1992 m. „Šilkverpiai“ 1985 m., „Kaip nori“ 2001 m.), instaliacijų („Susisiekiantys“ 1997 m.), akcijų („Dėlionė“ 2004 m.). Kūriniuose savitai interpretuojama senovės kultūrų dailė, jiems būdingos originalios formos, preciziškas dekoras, ankstyvuoju laikotarpiu dažnai taikė tekstūravimą. Nuo 1972 dalyvauja parodose, individualios parodos surengtos Vilniuje 2000 m., 2004 m. Dalyvavo keramikos simpoziumuose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, JAV, Airijoje. Pelnė įvairių apdovanojimų (Jaunųjų dailininkų taikomosios dailės trienalės Rygoje Didysis prizas 1980 m.). Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus.