Kistinai

(ქისტები) – čečėnų kalbos dialektu kalbanti etninė grupė, gyvenanti Gruzijoje, gimininga čečėnams ir ingušams. Gyvena daugiausia (~5000) Kachetijos Pankisio tarpukalnėje.

Kistinai yra kilę iš Čečėnijos, iš kurios jie XIX a. 4-tą ir 8-tą dešimtmečius migravo į Pankisio tarpukalnę, o dalis į gretimas Tušetiją ir Kachetiją. Lingvistiškai ir etniškai artimi kitoms nachų kalbomis kalbančiomis tautoms. Papročiais ir tradicijomis yra panašūs į kitus Rytų Gruzijos kalniečius. Tušetijoje gyvena dar viena artima tautelė – bacbai.

Daugelis kistinų kalba gruziniškai. Dažnai kistinų pavardės baigiasi gruziniškai -švili 'vaikas' (pvz., Kavtarašvili, Margošvili), kartais -dze 'sūnus' ar -uli 'kilęs iš'.

Pankisio tarpukalnėje yra šeši kistinų kaimai – Duisis, Dzibachevis, Džokolas, Šua Chalacanis, Omalas, Birkianis. Kistinai išsibarstę po šiaurės rytų Gruziją. Prasidėjus Rusijos-Čečėnijos karams Pankisio kistinų kaimuose gyventojų skaičius padidėjo nuo pabėgėlių iš Čečėnijos. Antrojo Čečėnijos karo metu kistinai priglobė apie 7000 pabėgėlių. Kai kurie kistinai perėjo perėjomis ir dalyvavo kare čečėnų pusėje, kas tapo Pankisio krizės priežastimi.
Santykiai tarp vietinių osetinų ir gruzinų, kistinų ir osetinų paaštrėję. Osetinai, jausdami kistinų spaudimą, traukiasi į Šiaurės Osetiją, palikdami įdirbtus laukus, namus, kurį dažnai negali parduoti. Kistinai ir čečėnai pabėgėliai apsigyvena tuose paliktuose namuose. 1998–2002 m. taip ištuštėjo osetinų Dumasturio, Kvemo Chalacanio, Cinubanio kaimai.

Dauguma kistinų yra sunitai. Pankisyje, Tušetijoje ir Kachetijoje yra nedidelės kistinų krikščionių grupės. Iki šiol kistinai garbina chevsurų šventąsias vietas (džvarius), pvz., Anatorio džvarį prie Chevsuretijos Šatilio kaimo. Kistinai meldžiasi Duisio kaimo mečetėje, taip pat sugriautų krikščionių šventovių griuvėsiuose.