Jonavos Žydai

pradžioje vyravusi gyventojų bendrija, Lietuvos žydų bendruomenės dalis.

 

 

1750 m. Augusto III M. Kosakovskienei suteiktoje privilegijoje tarp kitų tautos atstovų minimi kaip galimi būsimi gyventojai (...įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t. y. krikščionis, totorius, žydus…).

Vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis (1738–1794) įvairias privilegijas buvo išdavęs ir Jonavos žydams. Pvz., Ibrahimui Šmuilovičiui:

Aš, Juozapas Korvin-Kosakovskis, vikarinis vyskupas, LDK raštininkas, prelatas, Vilniaus katedros kanauninkas ir pan. - šiame rašte, išduotame žydui Ibrahimui Šmuilovičiui, tikrai skelbiu, kad šiam žydui yra paskirta žemė mano miestelyje Jonavoje, esančiame Kauno apskrityje, čia leidžiu savo lėšomis jam statyti gyvenamą namą ir kitus pastatus todėl, kad čia galėtų laisvai ir netrukdomai gyventi, naudotis juo kaip savo nuosavybe, t. y. padovanoti, parduoti, pakeisti, užstatyti, atiduoti nuomą jam lygiam miestiečiui, išskyrus dvarininkus, nepriklausomai nuo dvaro valių dabar ir ateityje. Niekada nepakeičiama mano šita privilegija aprūpinu ir leidžiu jam - Ibrahimui Šmuilovičiui naudotis visomis teisėmis, kurios suteiktos mano miesto gyventojams. Be to, leidžiu jam prekiauti, įkurti karčiamą, taip pat teisėtai imtis verslo, duodant naudą dvarui be jokio atlyginimo, išskyrus įprastą žemės pajamų mokestį, numatytą nuomos sutartyse. Šią privilegiją tvirtinu savo parašu ir herbiniu antspaudu. 1777 m. lapkričio 19 d.

1777 m. gyveno 40 šeimų, o 1784 m. gyveno jau 59 šeimos.

1893 m. Jonavoje iš 3350 gyventojų 3069 – žydai (92 %). 1941 m. – 80 % gyv.

Jonavos žydai (kaip ir visoje Lietuvoje) daugiausiai užsiėmė verslu (prekyba); taip pat vertėsi ir sodininkyste bei daržininkyste. Buvo įsikūrę centrinėse Jonavos gatvėse. Nemaža dalis žydų buvo amatininkai: kalviai, staliai - baldžiai, siuvėjai, batsiuviai, juvelyrai, odininkai, kepurininkai ir kiti. Žydai organizuodavo ir pašto pervežimus. Pati seniausia miesto dalis Kauno gatvė buvo apgyvendinta žydų. Namai sustatyti vienas prie kito labai glaustai, todėl kilus gaisrui sunku buvo jam užkirsti kelią. Jonava daug kartų degė. Kauno gatvėje gyvenę žydų tautybės žmonės turėjo nuosavas parduotuves ir parduotuvėles. Kauno gatvė buvo grįsta. Vidury gatvės buvo turgelis, pardavinėdavo žuvį ir įvairias pramonines bei maisto prekes. Kauno, Vilniaus gatvėse buvo daug smulkių baldų įmonių.

Apie 1932 m. Jonavoje veikė 250 žydų parduotuvių, žydų bankas, septynios sinagogos, žydų mokykla.

Antrojo pasaulinio karo metais nukentėjo. 1941 m. rugpjūčio 14 d. Giraitės (Girelkos) miškelyje (apie 1,5 km į šiaurės rytus nuo Jonavos centro) buvo sušaudyti 552 žydai (497 vyrai ir 55 moterys). Dabar toje vietoje įrengtas atminimas (plačiau – straipsnis Jonavos žydų genocido vieta). Vėliau – sovietiniais ir Atgimimo metais toje vietoje kasmet rengiami minėjimai, mitingai (pvz., 2004 m. rugsėjo 23 d. Girelėje vyko mitingas, skirtas žydų genocido dienai atminti, į kurį atvyko kraštiečiai žydai).

Jonavos miesto centre yra išlikusios Jonavos žydų kapinės.

 

 

Tarpukaryje Jonavoje buvo septynios sinagogos. Iki šių dienų išliko tik viena žymiai pakeista sinagoga Vilniaus ir Sodų gatvių sankryžoje. Pastatas statytas istorizmo laikotarpiu taigi, XIX a. antroje pusėje – XX a. pr. Atpažinti čia buvus sinagogą galima iš žydų maldos namams būdingo tūrio, tačiau labai daug kas perdaryta: pažeistas specifinis angų išdėstymas, įstatyti nauji langai, beveik nėra išsilaikiusių dekoro detalių, visiškai neišliko interjero įranga. Tarybiniais laikais ir vėliau čia veikė kepykla, dabar pastatas privatizuotas.

Kaip ir kai kuriuose kituose Lietuvos miesteliuose į pagrindinę turgaus aikštę vedančioje šalutinėje Iškalos gatvelėje buvo susiformavęs ištisas žydų maldos namų kompleksas. Iškalos ir Kėdainių (dabartinių Vilniaus ir Sodų) gatvių sankryžoje viena priešais kitą stovėjo dvi „didžiosios“ Jonavos sinagogos: „Beit Knesset Hagadol“ (pagrindinė sinagoga, „susirinkimų namai“) ir „Bit Medrash Hagadol“ („studijų namai“). Kažkur netoliese buvo ir trečioji, kuklios išvaizdos, nedidelė „shtieble“ (chasidų sinagoga). Likusios sinagogos priklausė įvairiems amatininkams: veikė taip vadinami prekeivių, akmentašių, kalvių, vežėjų “kloiz’ai” („maža, dažniausiai kokiai nors amatininkų grupei priklausanti sinagoga arba maldos namai“), kurie nebūtinai galėjo turėti atskirus pastatus. Tiksliai lokalizuoti galima tris sinagogas: dvi stovėjo ties dabartinių Vilniaus ir Sodų gatvių sankirta, trečioji – dabartinėje Klaipėdos g. 28. Apytikslės kitų sinagogų buvimo vietos nurodomos remiantis vietinių gyventojų apklausa: dabartinėje Sodų g. netoli buvusių dviejų „didžiųjų“ sinagogų, dabartinės Panerių g. 3, netoli Jonavos Meno mokyklos dabartinėje Žeimių g. 6, taip pat, be jau minėtos, dar viena sinagoga galėjo būti Klaipėdos gatvėje.

• Grigorijus Kanovičius (g. 1929 m.), rašytojas
• Abra Abrahamas Meirsonas, Harvardo neurochirurgijos profesorius
• David Kahan, dailininkas
• Morisas Vinčevskis (g. 1856 m.), žydų socialistinės literatūros pradininkas
• Izraelis Davidsonas (g. 1870 m.) ivrito literatūros profesorius
• Jakobas Ginsburgas (g. 1870 m.), laikraščio „Žydų pasaulis“ Niujorke leidėjas
• žurnalistai Galinskis, Kongiseris
• Dalija Epšteinaitė (g. 1937 m.), grožinės literatūros vertėja, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja, almanacho „Žydų muziejus“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja.

• Apie žydus Jonavoje Archyvuota kopija 2015-03-25 iš Wayback Machine projekto.