Jekabas Janševskis

kovo 16 d. Nygranda – 1931 m. gruodžio 22 d. Ryga, palaidotas Rygos Miško kapinėse) – latvių rašytojas, žurnalistas. Vienas žymiausių latvių prozininkų.

1873-1880 m. mokėsi Nigrandos mokykloje, 1882–1884 m. – Valtaikų mokykloje. 1884–1885 m. gyveno Liepojoje. 1889 m. įgijo mokytojo teises, 1889–1896 m. mokytojavo Nicos mokykloje. Nuo 1902 m. gyveno Rygoje, dirbo laikraščių redakcijose. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo pasitraukęs į Rusiją, grįžo 1918 m., laikraščio „Tautas Balss“ redaktorius, 1919–1931 m. laikraščio „Valdības Vēstnesis“ leidėjas ir redaktorius.

Parašė kultūros istorijos romanų. Juose vaizduojama XVI a. ir XIX a. pabaigos – XX a. pradžios etnografinė ir socialinė Kuršo, Lietuvos ir Latvijos pasienio panorama, dvaro ir valstiečių gyvenimas, įvairių tautų santykiai. Ryškus Latvijos žemių išaukštinimas, džiaugsmas atkuriant savo kraštą. Atskleistos lietuvių gyvenimo realijos. Propagavo lietuvių ir latvių tautų vienybę. Dar parašė apsakymų, pjesių. Jo kūrinių ištraukų paskelbta lietuvių kalba.

• Tėviškė (Dzimtene):
  • Tarnai, šeimininkai ir ponai (Kalpi, saimnieki un kungi), 2 t. 1922–1923 m., Rīga: Zinātne, 1986.
  • Keliai ir takai (Cel̦i un tekas), 2 t. 1924–1925 m., Riga: Zinātne, 1987.
  • Laukai ir miestas (Lauki un pilsēta), Riga: Zinātne, 1987.
• Bandavoje (Bandavā), 1928 m., Mineapolis: Tilta apgāds, 1954–1955.
• Miškų žmonės (Mežvidus ļaudis), 1929 m., Niujorkas, Grāmatu draugs, 1951.
• Nuotaka (Līgava), 2 d. 1931–1932 m., Mineapolis: Tilta apgāds, 1968-1970.
• Laimės kūdikis (Laimes bērns), 1931–1932 m.; baigė sūnus Karlis Janševskis, Mineapolis: Tilta apgāds, 1955.

• Biruta Gudrik̦e. Jēkabs Janševskis. Rīga: Zinātne, 2003. ISBN 9789984698625