Mineralas Heliotropas

Heliotropas (mineralas)
Savybės
Kategorija	Mineralas, Oksidų klasė
Cheminė formulė	SiO2
Identifikacija
Spalva	žalia, su raudonomis ar geltonomis dėmelėmis
Brėžis	baltas
Kristalo sistema	trigoninė
Skalumas	?
Lūžimai	nelygus
Kietumas pagal Moso skalę	6,5-7,0
Blizgesys	stikliškas
Lūžio rodiklis	1,53-1,54
Specifinis tankis	2,61

Klasikinis heliotropas yra neperšviečiamas žalias chalcedonas su raudonomis geležies oksido ar raudono jaspio inkliuzijomis. Heliotropo versija su geltonomis inkliuzijomis vadinamos plasma.

Pavadinimas „heliotrope“ kilęs iš graikiško žodžio ήλιος, helios 'saulė' + τρέπειν, trepein 'sukti'. Toks pavadinimas aiškinamas dar senoviniais aprašymais, kaip mineralas atspindi šviesą. Tai aprašyta, pvz., Plinijaus Vyresniojo „Gamtos istorijoje“ (Nat. Hist.; 37.165).

Raudonos inkliuzijos lyg primena kraują, todėl heliotropai dar vadinami 'kraujo akmenys' (angl. bloodstone). Panašiai vadinamas ir hematitas, tad šiuos du mineralus pagal panašius pavadinimus galima supainioti.

Vakarų Europoje heliotropas anksčiau kartais vadintas Stepono akmeniu ar šv. Stepono akmeniu. Kai kuriuose istoriniuose šaltiniuose dar vadintas rytų jaspiu.

Spalva neatspari šviesai. Druskos rūgštyje netirpsta. Neturi magnetinių savybių, nepasižymi pleochroizmu ar iridizacija.

Savo fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis panašus į chrizoprazą.

Vertingas juvelyrinis ir smulkių dirbinių akmuo. Šlifuoti plokštelės ar kabošono pavidalu heliotropai naudojami vyriškų žiedų akims. Naudojamas kamėjoms gaminti. Vertinami kolekcininkų.

Viduramžiais manyta, kad heliotropas turi mistinių savybių, raudonos jo dėmelės laikytos Kristaus krauju. Heliotropus naudojo bažnytinių reikmenų ir dvasininkų aprangos puošyboje.

Pagrindinis heliotropų šaltinis yra Indija. Jie taip pat randami Brazilijoje, Kinijoje, Australijoje, JAV. Heliotropas taip pat aptinkamas Ramo saloje (Škotija).

• Hall, Candy A. (1994). Gem Stones. DK Publishing. ISBN 1-56458-498-4.