Ateitininkai

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Į ją priimami mokiniai, studentai, nariais laikomi ir mokslus baigę organizacijos nariai (sendraugiai).

Ateitininkų ženkle vaizduojama tulpė, kuri simbolizuoja dvasinę jaunystę. Penki jos žiedlapiai – penkis ateitininkų principus. Ženklo centre iš trijų linijų, kurios simbolizuoja tris Dieviškasias dorybes: tikėjimą, viltį ir meilę – sudarytas kryžius. Jis simbolizuoja krikščionybę. Kryžiaus centre yra saulė, kuri simbolizuoja tikėjimo šviesą. Ženklo apačioje yra puslankis reiškiantis pasaulį. Dar žemiau yra gediminaičių stulpai, kurie simbolizuoja Lietuvą.

1905−1914 m. laikotarpyje prasidėjo ateitininkų judėjimas − mokslus einančio jaunimo organizacija, pasirinkusi šūkiu „Visa atnaujinti Kristuje“ ir gavusi vardą nuo 1911 m. Kaune pradėjusio eiti Draugijos žurnalo priedo „Ateitis“ (ėjo iki 1940 m.). Vėliau leidinys ėjo JAV (iki 1998 m.), o nuo 1999 m. vėl leidžiamas Lietuvoje.

Lietuvoje ateitininkams vadovavo Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, Kazys Pakštas, Pranas Kuraitis.

1921 m. gruodžio 6−8 d. ateitininkų sąjūdis tapo organizacija (kai įvyko studentų ir moksleivių konferencija bei priimtas statutas). Vėliau ateitininkai aktyviai veikė nepriklausomoje Lietuvoje, skatindami steigimąsi ir veiklą kitų organizacijų: krikščionių darbininkų sąjūdžio, pavasarininkų, kitų katalikiškų organizacijų. Jų pradėtas sąjūdis sudarė pagrindą ir apskritai katalikų organizaciniam gyvenimui. Visas katalikų veikimas reiškėsi per inteligentiją, išaugusią ateitininkų gretose.

1927 m. Palangoje įvykusioje konferencijoje įsisteigė Ateitininkų federacija su trimis sąjungomis: moksleivių, studentų, sendraugių − ateitininkų (baigusių mokslus ir savarankiškai gyvenančių ateitininkų).

1930 m. tautininkų partija uždraudė moksleivių ateitininkų sąjungos veiklą.

Abiejų sovietinių okupacijų laikotarpiu (1940 m. ir nuo 1944 m.) ateitininkų veikla laikyta antivalstybine.

Lietuvoje iškilus Sąjūdžio bangai, 1989 m. lapkričio 25−26 dienomis Vilniuje įvyko Lietuvos ateitininkų atkuriamasis suvažiavimas.

1990 m. Lietuvoje atkurtos ateitininkų studentų ir moksleivių sąjungos.

Ateitininkų Federacija yra suskirstyta į 4 Sąjungas pagal amžiaus grupes. Kiekviena iš sąjungų turi atskirą sąjungos narių suvažiavimo metu renkamą valdymo organą – Valdybą, besirūpinančią visos sąjungos veiklos koordinavimu.

Jaunųjų Ateitininkų Sąjunga

JAS vienija 7-14 metų amžiaus moksleivius ateitininkus. Sąjungos tikslas – sudaryti jaunuomenei sąlygas visapusiškai brandinti asmenybę, aktyviai dalyvauti visuomenės kultūriniame, visuomeniniame ir religiniame gyvenime. Siekdama šio tikslo Jaunųjų Ateitininkų Sąjunga vadovaujasi tais pačiais penkiais principais, kaip ir vyresni ateitininkai: katalikiškumu, tautiškumu, inteligentiškumu, visuomeniškumu, šeimiškumu.

Moksleivių Ateitininkų Sąjunga

Moksleivių ateitininkų sąjunga vienija katalikus moksleivius, norinčius užaugti brandžiomis, įvairiapusiškomis, veikliomis asmenybėmis, galinčiomis aktyviai dalyvauti visuomeniniame, kultūriniame bei religiniame gyvenime. Akademijose, kursuose, stovyklose, kuopų veikloje ugdomas gyvas bei veiksmingas katalikų tikėjimas, diegiamos ir stiprinamos vertybės, skatinama sąmoninga savo Tėvynės bei artimo meilė, žadinamas nuolatinis žinių troškimas bei kūrybiškumas. Paskaitose, diskusijose, įvairiuose užsiėmimuose gilinamasi į rūpimas bei aktualias temas, lavinami sugebėjimai logiškai mąstyti, laisvai ir aiškiai reikšti savo mintis. Kelionėse, šventėse, žaidimuose moksleiviai atsipalaiduoja, bendrauja ir bendradarbiauja, atskleidžia ir ugdo savo gabumus. Kiekvienas narys gali rasti nišą, kur pasireikšti, aktyviai dalyvaudamas daug gauti, bet kartu ir duoti.

Studentų Ateitininkų Sąjunga

 

 

 

Studentų ateitininkų sąjunga Lietuvoje atkurta 1993 m.

Kasdienė studentų ateitininkų veikla vyksta atskirose grupelėse universitetuose arba bendrai mieste, kai nuolat susitinkama, diskutuojama pasaulėžiūriniais ir visuomenei aktualiais klausimais.

Taip pat studentai ateitininkai organizuoja tradicines žiemos ir vasaros studentų ateitininkų akademijas (SAŽA ir SAVA), ateitininkų ideologijos, teologijos kursus, konferencijas. Studentai yra pagrindiniai jaunučių ir moksleivių ateitininkų stovyklų ir kitų renginių organizatoriai.

Be to, Studentų ateitininkų sąjunga reiškia savo pozicijas aktualiais klausimais (pvz., dėl aukštojo mokslo reformos).

Ateitininkų Sendraugių Sąjunga

Šiai sąjungai priklauso mokslus baigę ateitininkai, kurie padeda ugdyti jaunesnius ateitininkus.

Kęstutis

Korporacija „Kęstutis“ – studentų ateitininkų vyrų korporacija, įsteigta 1926 m. spalio 13 dieną Lietuvos universitete Kaune. Atkurta 1996 m. birželio 13 d. Kaune.

Korporacija savo misiją apibūdina kaip „visuomeninę veiklą, kuria siekiama pozityviai įjautrinti visuomenę krikščioniškų vertybių atžvilgiu, besiremiančią bažnyčios socialiniu mokymu, kritiniu šiuolaikinės visuomenės pažinimu, tarpusavio solidarumu ir asmeninėmis iniciatyvomis“. Korporacijos narių tarpe buvo ir yra žinomų visuomenės veikėjų: kun. Vytautas Bagdonavičius, Juozas Kojelis, buvęs finansų ministras Vytautas Dudėnas, buvęs Seimo vicepirmininkas Feliksas Palubinskas, buvęs Ateitininkų federacijos vadovas Justinas Pikūnas ir kiti.

• Korporacijos šūkis: „Fortiter Constanter!“

Giedra

 

Korporacija „Giedra“ – studenčių ateitininkių moterų korporacija, įsteigta 1925 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos universitete, Kaune kaip studenčių ateitininkių draugovė, o 1934 m. tapusi korporacija. 1947 metais atkurta Hanau stovykloje (Vokietija), o 1951-aisiais atgaivinta Čikagoje.

Šios korporacijos garbės nariai buvo prof. Stasys Šalkauskis, kuris aktyviai dalyvavo „Giedros“ įsikūrime, parinko jai šūkį – „Į kalną, į viršūnes!“, ir rašytoja Marija Pečkauskaitė–Šatrijos Ragana.

Apie „Giedros“ įsikūrimą Ona Gaigalaitė-Beleckienė savo atsiminimuose rašė:

 

Giedra mano akyse tebestovi, kaip jungtis ir bendradarbiavimas tyrų, gerų, jaunų širdžių, kopiant į kalno viršūnes. Vienos giedrininkės buvo aktyvesnės, kitos pasyvesnės, bet visų veidai giedri, rankos ištiestos bendram darbui. Studentės tuo laiku buvo švyturiai mūsų liaudyje. Nežinau tokių, kurios nebūtų įsipareigojusios dirbti ir talkinti, organizuoti ar vadovauti kokiame nors visuomeninio darbo bare – kas švietimo, auklėjimo, kas socialinės globos, kas labdarybės, kas motinos ir vaiko, kas mergaičių ir našlaičių globoje, kas spaudos darbe. Per studentiškas atostogas, kas vykdavo į provinciją, į kaimus, kiekviena gaudavo pavedimą – suorganizuoti kursus, paskaityti paskaitą, surengti minėjimą ar kokį renginį, parodą ir t. t. Draugovėje telkėsi ir atskiri būreliai, kaip antai Antanina Čeilytkaitė (Žagrakalienė) subūrė studenčių literačių grandinę „Trylika“, kurios ryžosi bendromis jėgomis versti skandinavų moterų kūrybą, nes skandinavų tautos lietuvių širdžiai buvo arčiausia, – Sigrid Unset, Malva Talvio, Selma Lagerlef, Sali Salimen ir kt. Būrelio narės bandė plunksną savojoj kūryboj. Kitas būrelis pasišventė samarietiškiems darbams – ėjo slaugyti sergančios rašytojos Onos Pleirytės-Puidienės. Užrašinėjo jos mintis, kūrybos nuotrupas, vedė jos dienoraštį. Mėgstančios sportą ir gracingą šokį buvo susitelkusios į sporto būrelį, kuriam vadovavo sportininkė Petronėlė Sarukaitytė-Dineikienė.

 

 

Giedrininkės aktyviai dirbo kaimo jaunimo organizacijoje – Pavasario sąjungoje ir Katalikių moterų draugijoje. Baigusios studijas giedrininkės buvo vadinamos „vyresniosiomis giedrininkėmis“, jos tęsė savo veiklą įvairiuose katalikiškos akcijos baruose.

Giedrininkių veiklą 1940 m. nutraukė bolševikų okupacija – buvo uždraustos visos katalikiškos organizacijos ir didelė dalis giedrininkių 1941 m. ištremta į Sibirą, kur daug jų dėl žiaurių gyvenimo sąlygų (šalčio ir bado) žuvo. 1944 m., antrą kartą į Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, dalis giedrininkių su savo šeimomis pasitraukė į Vakarus, tačiau neužmiršo savo idealų ir, kiek buvo galimybių, vėl būrėsi.

• Korporacijos šūkis "Į kalnus, į viršūnes", o tikslas – išugdyti moteriškumą, padėti tapti susipratusia katalike ir savo profesijos specialiste.

Gaja

Medikų korporacija „Gaja" įsteigta 1928 m., atkurta 2005 m. gruodžio 16 d., veikia iš esmės LSMU MA. Ateitininkų medikų korporacija „Gaja“, įgyvendindama korporantiškumo idėją, vadovaujasi ateitininkų ideologija ir vienija jos narius profesiniu pagrindu. Korporacijos veiklos kryptys bei uždaviniai – saviugda ir visuomeninis veikimas. Siekia ugdyti profesinį pašaukimą, formuoti krikščioniška pasaulėžiūra grįstą žmogaus sampratą, gerbti ir ginti žmogaus orumą, tobulėti profesinėje srityje, užsiimti savišvieta, įgyti katalikui inteligentui būtinų žinių apie pasaulį, prisidėti prie universiteto akademinės bendruomenės klestėjimo. Remia ir palaiko vienas kitą, siekia sukurti stiprią korporacijos bendruomenę.

Korporacijos emblema (ženklas) – puplaiškio šakutė ir auksinės spalvos žaltys tamsiai raudoname dugne. Spalvos – tamsiai raudona viršuje, viduryje balta siauresnė, geltona apačioje.

Juostelė – 1–1,5 cm pločio su korporacijos spalvomis, rišama per dešinį petį. Kepurė – tamsiai raudonos spalvos, viršuje kairėje – emblema, šono apačioje – juostelė iš korporacijos spalvų.

• Korporacijos šūkis – „Gajus kūnas – budri dvasia“. Jo autorius – prof. Stasys Šalkauskis.

Grandis

Korporacija „Grandis“ Adolfo Damušio iniciatyva buvo įkurta VDU 1932 m. kaip ateitininkų vyrų technikų korporacija, kuomet techninių specialybių studentai ateitininkai nusprendė, kad nori veikti kartu ir spręsti ne tik techninės pažangos, bet ir socialinės raidos Lietuvoje uždavinius. Korporacijos Grandis siekius puikiai apibūdina Mindaugas Bloznelis savo straipsnyje „Studentų technikų ateitininkų korporacija Grandis“: „Grandis akcentavo socialinį narių sąmoningumą ir daug dėmesio skyrė visuomeniniam narių pasiruošimui vadovauti <…> ir drausmingumui, skatino iniciatyvą“. Tuo metu grandiečiai didelį dėmesį skyrė mūrinės Lietuvos idėjos įgyvendinimui (A. Damušis sukūrė lietuviško cemento formulę), energetikai, elektrotechnikai. Prasidėjus sovietinei okupacijai visų studentų korporacijų veiklos buvo nutrauktos, tad „Grandis“ buvo priversta veikti nelegaliai. 1944 m. vykusiame studentų ateitininkų sąjungos posėdyje buvo nutarta korporacijos veiklą laikinai sustabdyti. Dauguma grandiečių įsitraukė į pasipriešinimo organizacijų veiklą. „Grandis“ buvo atnaujinta Vokietijoje, po to JAV. 1999 m. Kaune (KTU) buvo atkurta kaip mišri korporacija, vienijanti vyrus ir moteris.

2011 m. korporacija tęsė savo veiklą Vilniuje ir Kaune.

• Korporacijos šūkis: „Draugiškumas, tarpusavė parama! "

Korporacijos tradiciniai renginys – GrandKava, kurios metu yra klausomasi pranešimų tuo metu aktualiomis temomis bei geriama kava. Šis gėrimas simbolizuoja inteligentiškumą ir atsiskyrimą nuo alkoholizmo.

Narsa

 

Studentų ateitininkų abstinentų korporacija „Narsa" tarpukariu veikė VDU, vienijo vyrus palaikančius blaivybės idėją.

Birutė

Studenčių ateitininkių korporacija „Birutė" vienijo studentes palaikančias blaivybės idėją. Įsteigta 1928 m.

• Vygantas Malinauskas (g. 1972 m.) – teisininkas, visuomenės veikėjas, Ateitininkų federacijos pirmininkas
• Arvydas Petras Žygas (1958–2011) – Ilinojaus universiteto (JAV) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, ateitininkijos Lietuvoje atkūrėjas.
• Juozas Girnius (1915–1995) – lietuvių filosofas egzistencialistas.
• Pranas Dovydaitis (1886–1942) – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras pirmininkas, teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas ir įkūrėjas, enciklopedistas.
• Antanas Maceina(1908–1987) – lietuvių filosofas, teologas, pedagogas, poetas.
• Stasys Šalkauskis (1886–1941) – lietuvių filosofas, pedagogas, paskutinis nepriklausomos Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius.
• Adolfas Damušis (1908–2003) – chemikas, pasipriešinimo sovietiniam ir naciniam okupaciniams režimams veikėjas.
• Stasys Yla (1908–1983) – kunigas, rašytojas.
• Alfonsas Lipniūnas (1905-1945) – kunigas, Štuthofo kalinys.
• Bernardas Brazdžionis (1907–2002) – lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literatūros kritikas.
• Kazys Bradūnas (1917–2009) – lietuvių poetas.
• Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967) – poetas, rašytojas.
• Vytautas Mačernis (1921–1944) – lietuvių poetas.
• Vladas Jurgutis (1885–1966) – kunigas, ateitininkų pradininkas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Banko organizatorius, neoficialiai laikomas lito „tėvu“.
• Aleksandras Stulginskis (1885–1969) – antrasis Lietuvos prezidentas, signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, agronomas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas.
• Juozas Lukša-Daumantas (1921–1951) – Lietuvos rezistentas.

• Ateitininkų federacijos tinklalapis;
• Šiaurės Amerikos ateitininkai.