Tour Kulukulu Kuduyuu

Kulukulu kuduyuu kɛ sakɩyɛ n̄aɖaɣna yaʋ yaa ha hɩɖɛ size tilimiye yaa tɔlʋʋ kuduyuu.

Tilimiye yaa kulukulu kuduyuu kɛna kuduyuu sɔsɔʋ ŋgʋ kʋkʋyɩ siŋŋ yɔ. Kɩkɛ kuduyuu ŋgʋ kɩɖaɣla siŋŋ yɔ. Kuduyuu sɔsɔʋ kʋnɛ, pɩtɔpɔzɩ size pamaɣzɩ-kʋ yaa pɛkɛdɩ-kʋ nɛ kuduyuu sɔsɔʋ ŋgʋ kʋkʋ payaɣna-kʋ nɛ Fransɩɩ kʊnʊŋ taa size "échauguette" yɔ.

Tour Kulukulu Kuduyuu
Frankenturm, erbaut 1350, Warburg

Tilimiye kuduyuu yaa kulukulu kuduyuu sɔsɔʋ kʋnɛ, kɩɖaɣla pɩkɩlɩ kɩwalanzɩ. Pʋ-tɔbʋʋ size pama-kʋ ɖalakɩŋ yɔɔ siŋŋ, ɛlɛ kɩtatii walʋʋ kpoyii. Tilima yaa kulukulu kuduyuŋ ɛnɛ papaza ɛmatʋʋ ɖoo kiɖe tɛɛ yaa ɖoo ɖeɖe tɔm kpɛlɛkɩtʋ alɩwaatʋ taa. Pɩkɛ kuduyuŋ weyi ɛɛwɛ nɛ pɔcɔ canaɔ tɛ alɩwaatʋ tɔm talɩʋʋ.

Tour Kulukulu Kuduyuu
Canton_pagoda_de_las_flores, Guangzhou

Ɖɩcɔnaɣ yaa ɖɩmaɣzʋʋ camɩyɛ kɔyɔ, ɖɩtɩlɩʋ size, kulukulu yaa tilima kuduyuŋ sɔsɔ kɩbɩŋ weyi halɩ nɛ sɔnɔ pɔɖɔnɩ-ɩ maʋ yɔ, sakɩyɛ taɣ wɛ mbʋ payaɣna fransɩ kʋnʋŋ taa size, "brochs" waa yɔ. Pɩtɛ kuduyuŋ matʋ ndʋ, pama-tʋ n̄ɩɣtʋ pɩnaɣ yaa wɛɛ taa kɛ pɩnzɩ kudokiŋ hiŋ naalɛ nɛ taŋga (25 000) n̄ɩŋga nɛ kudokiŋ naadozo (3 000) n̄ɩŋga taa kɛ mbɩ yɔ.

Kulukulu yaa tilima kuduyuŋ sɔsɔʋ kɩpɩŋ ɛnɛ, pana-ɩ sakɩyɛ kɛ ɛjaɖɛ nɖɩ payaɣ-ɖɩ size Écosse nɛ ɖi-hayuu kiŋ hɔɔlʋʋ taa nɛ ajɛɛ cikpena wena paya alɛ size Orcades yɔ a-taa ɖɔɖɔ. Ɖoo kɩbɩŋjaazɩ yaa canaʋ alɩwaatʋ taa lɛ, ajɛɛ anɛɛ yɔ Azii ɛjaɖɛ mba, nɛ krɛsɩ ɛjaɖɛ mba, nɛ pɩtasɩna Phéniciens ɛjaɖɛ mba nɛ Étrusques ɛjaɖɛ taa mba, mawaa kulukulu yaa tilima kuduyuŋ sɔsɔŋ nɛ pɔsɔzɩ yaa patasɩ ɖoŋ kɛ tɛtʋ sɔsɔtʋ (villes) taa kolonzɩ yaa kamanaŋ nɛ kuduyuŋ sɔsɔŋ.

Tour Kulukulu Kuduyuu
Kobe crystal tower

Ɖakpaɣ ɛzɩ-ɩ tilima yaa kulukulu kuduyuŋ wondu lona kɔyɔ, ɖɩnaɣ size, ɖɩnaɣyɛ tɛtʋ ndʋ payaɣ-tʋ size "Mogador" yɔ tɩ-taa. Wondu ndʋ tɩ-pɩnzɩ ɖɔɔ siŋŋ yaa leɖa siŋŋ, mbʋ yɔ tɩkɛ kɔɔnaɣ yaa kajalaɣ kpaɖʋ taa nɛ ɖɛŋgʋ kʋnɛ kɩtalʋʋ. Wondu ndʋ, tɩɖɩlɩyɛ kiɖe yaa loniye kɛlɛ ɛjaɖɛ nɖɩ paya-ɖɩ size phénicienne yaa carthaginoise ɖɩ-taa. Ɖomuu yaa Roma mba maa tilima yaa kulukulu kuduyuŋ nɛ ɛwɛʋ ɛzɩ-ɩ payaʋ size kʋlɔmɩŋ lutoozo tʋ tɩyɛ yɔ (octogonales). Pɩtɛ kuduyuŋ kɛ wɛɛ awiyaa ɖɩsɩ yɔ. Pama sɔsɔʋ nakʋyʋ pɛtɛ nɛ paya-kʋ size Dioclétien tɛ ɖaɣ.

Tags:

Fransɩɩ kʊnʊŋ

🔥 Trending searches on Wiki Kabɩyɛ:

Afrika Wɩsɩɖʋɖʋyɛ Ajɛyɛ Tɔsʋʋ Ŋgbɛyɛ (CEDEAO)194419731986FɛrmɔɔnStendhalMaputoHʊʊlʊʊ abalɩmayaɣMonrooviyaEtaazuunii2001IzrɛɛlɩWɛlɛsɩEnglɩsɩɩ kʊnʊŋ1966NeebraskaaAlɩwaatʋRugbiiKiŋ Kewiyaɣ KɩɖɛzaɣMarɔkɩMediteranee TeŋguVladimir LeninSimbaabuwee2008Antonín DvořákAdolph HitlerPrɔtakɩtɩnɩyɔmÑɩɣlɩm tɛtʊ1957SewuuliArabɩɩ kʊnʊŋMaarɩsɩƐsɩtɛɣlɩmHenri 4 (Fransɩɩ tɛ wiyaʋ)SiliiAmharikii kʊnʊŋCɛɛkɩJames JoyceSao PooloPraagɩMɛkɩsiiki (Ɛjaɖɛ)HayʊʊJazzTiiDominique paɣtʊ ɛyaaMoozambikiTɩŋ piyeEtiyoopiiOtirisiTeluuriPɛliziki1923Kpɛlɩ kpɛlɛkʋʋ tɛ lakayaɣAugustin Hippon tʋ19821961GoogleKapʊvɛɛrɩ20041956KitaariYuuƆkɩsɩzɛnɩMahatma GandhiAlbrecht DürerWɩsɩTuniiziiAmstɛrɩdamKrowasiiTayilandɩPɩnzɩ mɩnɩʊ🡆 More