Černuobīlis

Černuobīlis bova svarbus rīšiu, prekības ė uomėrcėjės cėntrs, īpatėngā XIX o. Ož 14,5 km nū miesta bova pastatīta Černuobīlė atuomėnė alektrėnė. Miests ėšgarsieja, kumet diel operatoriu klaiduos ė trūkomu RBMK tėpa reaktuoriaus konstrukcėjuo 1986 m. balondė 26 d. 01:23 vėitėniu čiesu īvīko dėdliausė svietė atuomėnės jiegainės avarėjė, toriejosi gluobalaus masta pasiekmiū. Spruogus reaktorioj ė kėlus gaisruou ī aplinka patek radioaktīvūs materijalā. Oficēlē žova 56 žmuonės, avarėjės čiesu ėš miesta ė apīlinkiu bova evakouta aple 130 tūkst. gīventuoju (skaitont Pripetės ė Opačičiu miestus). Tik apīlinkies gīvenama vėresnio omžiaus žmoniū, katrie nevierėjė radiacėjė a nenuorėjė palėktė gėmtuosės žemės. Daba reaktuorios īr ožbetonouts sarkuofagė, no Černuobīlė zuona ėšleikta vėina ėš patiū radioaktėviausiu veitu visuo Žemie. Apsauguos zuona irinki Černuobīliaus īr 30 km spėnduoliu.

Ėvairēs skaitlevėmās diel prižastiu sosėjusiu so katastruofa žova 10 tūkst. žmuoniu, dā 3,5 mėlėjuona sosėrga. Diel radiacėjės, skīdliaukės vėžīs padažnieje dešėmts sīkiu. Černobīlio elektrėnė alėktra gamėna da 14 metu — ėkė 2000 m.

• Fėlms "Mėnotė lėgė katastruofas" (rosu kalba)