Paieškos rezultatai
Šiame vikiprojekte sukurti puslapį „Kuršių+Nerija+Etimologija“. Žemiau peržiūrėkite peržiūrėkite paieškos rezultatus.
Kur̃šių nerijà (vok. Kurische Nehrung, rus. Куршская коса) – pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Kuršių nerija... |
Neringa (kategorija Kuršių nerija) yra kilęs nuo kuršiško žodžio nerija (nuo veiksmažodžio nerti), kuriuo buvo vadinamas ilgas pusiasalis (išsamiau žr. apie Kuršių neriją), vokiškos lyties... |
Vakarines kuršių žemes skalavo Baltijos jūra. IX a. minimos 5 kuršių žemės (Pilsotas, Mėguva, Ceklis, Duvzarė, Piemarė). 1230 m. popiežiaus legato ir kuršių sutartyje... |
Preidynė (kategorija Kuršių nerija) kaimas Kuršių nerijoje tarp Rasytės ir Pilkopos (dabar Karaliaučiaus sritis), užpustytas 1695 m. ar 1711 m. Vietovardis kildinamas iš kuršiško žodžio... |
Kopgalis (kategorija Kuršių nerija) galas – tai yra šiauriausia Kuršių nerijos vietovė, čia baigiasi kopos. Kopgalis atsirado dėl pustomo smėlio Kuršių nerijai ilgėjant šiaurės link. Nuo... |
Nida (kategorija Kuršių nerija) Nida – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje, šalia krašto kelio 167 Smiltynė–Nida . Administracinis Neringos savivaldybės... |
Lotmiškis (kategorija Kuršių nerija) Lotmiškis (vok. Lattenwalde) – buvęs kaimas Kuršių nerijoje, pusiaukelėje tarp Rasytės (šiaurėje) ir Šarkuvos (pietuose). Kaimą mena Lotmiškio gatvė Nidoje... |
Kuncai (Neringa) (skyrius Etimologija) Kuncai – buvęs kaimas Kuršių nerijoje, užpustytas 1825 m. Kaimo pavadinimo kilmė neaiški. Yra nuomonių, kad jis galėjo kilti iš žemaitiško patiekalo kiunkė... |
Karvaičiai (kategorija Kuršių nerija) buvęs kaimas Kuršių nerijoje, į pietus nuo dabartinės Juodkrantės, tarp Pervalkos ir Preilos (1,5 km į šiaurę nuo Preilos). Dar ir dabar Kuršių marių įlanka... |
Preila (kategorija Kuršių nerija) gyvenvietė Neringos savivaldybėje (Kuršių nerija), piečiau Pervalkos, prie Preilos įlankos. Senieji pastatai išdėstyti išilgai Kuršių marių, pietinėje dalyje išliko... |
Vecekrugo kopa (skyrius Etimologija) kopa Kuršių Nerijoje. Kopos aukštis – 67,2 m, ji yra apželdinta mažaūgėmis kalnų pušimis. Kopa yra maždaug 1,5 km į pietus nuo Preilos, netoli Kuršių marių... |
Nagliai (skyrius Etimologija) Nagliai – buvę kaimai Kuršių nerijoje, užpustyti smėlio. Įkurtas Naglių gamtos rezervatas (1669 ha), stūkso Pilkosios kopos (aukščiausia – 53 m Naglių... |
Prūsijos latvių kalbą (Über die Sprache der preussischen Letten 1888) Kuršių nerija ir jos gyventojai (Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner 1889), Studiją... |
Pervalka (kategorija Kuršių nerija) Pervalka – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos savivaldybėje, 5 km į šiaurę nuo Preilos ir 15 km į pietus nuo Juodkrantės, prie Kuršių marių Pervalkos įlankoje... |
Aismarės (skyrius Etimologija) deltos iki Sembos pusiasalio. Aismarių nerija (60 km) jas skiria nuo Gdansko įlankos, Sembos pusiasalis – nuo Kuršių marių. Plotas ~838–865 km². Ilgis iš... |
Juodkrantė (skyrius Etimologija) Juodkrantė – antra pagal dydį gyvenvietė Kuršių nerijoje, 18 km į pietus nuo Klaipėdos, prie kelio 167 Smiltynė–Nida . Gyvenvietė yra Neringos savivaldybės... |
savybių tyrimas“ (1981). Parašė įžangą R. Pyčo knygai „Žvejų gyvenimas Kuršių nerijoje“ (1982), paskelbė straipsnių apie lietuvių kalbos vardažodinės sistemos... |
Klaipėda (skyrius Etimologija) plotą Lietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta. Miestas taip pat yra Klaipėdos apskrities... |
Latviai (skyrius Etimologija) pat didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Latviai (išeiviai iš Kuršo) buvo apgyvenę Kuršių neriją. Mažą latvių procentą pokario Latvijoje lėmė didelė emigracija... |
Dreverna (skyrius Etimologija) metrų aukščio apžvalgos bokštas iš kurio atsiveria vaizdai į Kuršių marias, Kuršių nerijos pilkąsias arba kitaip vadinamas Mirusias kopas. Aldonas Pupkis... |