Paieškos rezultatai
Šiame vikiprojekte sukurti puslapį „Kroatija+Geografija“. Žemiau peržiūrėkite peržiūrėkite paieškos rezultatus.
Juodkalnija. Pietvakariuose Kroatija prieina prie Adrijos jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Zagrebas. Nuo 2009 m. Kroatija yra NATO, o nuo 2013 m... |
Didžiausi uostai: Rijeka, Splitas, Pločė, Pula. Kroatija yra naujosios (kainozojinės) kalnodaros srityje. Kroatija yra tarp Eurazijos ir Afrikos plokščių, t... |
Serbija ir Juodkalnija (skyrius Geografija) Serbija ir Juodkalnija buvo federacinė valstybė, Jugoslavijos teisių perėmėja. Pagrindinis straipsnis – Serbijos geografija ir Juodkalnijos geografija.... |
Nepriklausoma Kroatijos valstybė (serb. Nezavisna Država Hrvatska; it. Stato Indipendente di Croazia; vok. Unabhängiger Staat Kroatien) – Antrojo pasaulinio... |
Panonijos lyguma (kategorija Kroatijos geografija) (Vojvodinoje), tačiau taip pat užima dalį Rumunijos (Krišana, Banatas), Kroatijos (Vidurio Kroatija, Slavonija), Bosnijos ir Hercegovinos (šiaurinė dalis), Austrijos... |
Istrija (kategorija Kroatijos geografija) buvo Arsijos (Rašos) upė, už kurios driekėsi Liburnija (nuo viduramžių – Kroatija). Šiaurėje Istrija apėmė visą Kraso plynaukštę ir dabartinę Italijos Triesto... |
Austrija (324 km), rytuose su Vengrija (102 km), pietryčiuose ir pietuose su Kroatija (670 km), vakaruose su Italija (232 km). Viduržemio jūros (mediteraninis)... |
(103 km), rytuose su Rumunija (443 km), pietuose su Serbija (151 km) ir Kroatija (329 km), vakaruose su Slovėnija (102 km) ir Austrija (366 km). Šalies... |
Venecijos gynybiniai statiniai (kategorija Kroatijos geografija) del Garda ir Palmanova) – 6 XVI-XVII a. gynybiniai statiniai Italijoje, Kroatijoje bei Juodkalnijoje ir apie 1000 km teritorija tarp jų. Šie gynybiniai statiniai... |
Posavina (kategorija Kroatijos geografija) regionas Slovėnijoje, Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Serbijoje. Miestai Kroatijoje: Zaprešičius Samoboras Zagrebas, Kroatijos sostinė Dugo Selas... |
1991 m. birželio 25 d. iš Jugoslavijos sudėties pasitraukė Slovėnija ir Kroatija, 1991 m. rugsėjo 5 d. Makedonija, 1992 m. balandžio 5 d. Bosnija ir Hercegovina... |
prie Adrijos jūros. Sausumos sienų ilgis - 680 km. Vakaruose ribojasi su Kroatija (19 km), šiaurės vakaruose su Bosnija ir Hercegovina (242 km), šiaurės... |
Sava, kuri Bosnijoje ir Hercegovinoje teka 252 km ir sudaro siena su Kroatijos istoriniu regionu Slavonija. Po jos eina Bosna, kuri teka 241 km šioje... |
115 km su Albanija, Bosnija ir Hercegovina – 302 km, Bulgarija – 318 km, Kroatija – 241 km, Vengrija – 151 km, Šiaurine Makedonija – 221 km, Juodkalnija –... |
Kotoro įlanka (kategorija Kroatijos geografija) kalnynų karstinę zoną įsiterpusi Adrijos jūros įlanka Juodkalnijos ir Kroatijos pakrantėje; sudaro vieną geriausių Europos natūralių uostų. Ilgis 22,5 km... |
Serbija (skyrius Geografija) šiaurės rytuose, Bulgarija pietryčiuose, Šiaurės Makedonija pietuose, Kroatija ir Bosnija ir Hercegovina vakaruose bei Juodkalnija pietvakariuose. Serbija... |
Adrijos jūra (skyrius Geografija) Hercegovina, Kroatija, Italija, Juodkalnija ir Slovėnija. Adrijos jūroje yra daugiau nei 1300 salų, daugiausia palei rytinę pakrantę Kroatijoje. Jūra dalinama... |
Pelješacas (kategorija Kroatijos geografija) Pelješacas (kroat. Pelješac, it. Sabbioncello) − pusiasalis Kroatijoje, prie Adrijos jūros, į šiaurės vakarus nuo Dubrovniko. Pusiasalio ilgis 65 km, didžiausias... |
Prevlakos pusiasalis (kategorija Kroatijos geografija) Prevlakos pusiasalis (kroat. Prevlaka) – nedidelis pusiasalis pietų Kroatijoje, netoli sienos su Juodkalnija, prie įplaukos į Kotoro įlanką rytinėje Adrijos... |
Bosnija ir Hercegovina (skyrius Geografija) pietryčiuose – su Juodkalnija, šiaurėje, vakaruose ir pietvakariuose – su Kroatija. Pietuose turi siaurą (~20 km) Adrijos jūros pakrantę prie Neumo. Šalies... |