Paėiškuos gavėnē
Poslapis pavadėnts „Brazilėjė“ šėtuo wiki
Brazilėjė – valstībė Pėitū Amerikuo, šalėp Atlanta vuondenīna. Tōr 26 valstijės ė suostinēs apīgarda. Suostėnė īr Brazilijė, vuo dėliausis miests – San... |
valstībė – Brazilėjė – 8,51 mln. kvadratėniu km; Dėdliausis miests – San Pauls – 16,5 mln. gīvėntuoju. Valstībės: Argentėna Bolivėjė Brazilėjė Čilė Ekvaduors... |
Respoblėka (ispanėškā República de Bolivia) īr valstībė Pėitū Amerėkuo, Andu kalnouse. Robėžiojas so Argentėna, Čile, Paragvajom, Brazilėjė ėr Perū.... |
Sorėnama Respoblėka (olandėškā Republiek Suriname) īr valstībė Pėitū Amerėkuo, pri Atlonta vuondenīna. Robėžiojas so Gajana, Brazilėjė ėr Prancozu Gviana.... |
Respoblėka (onglėškā: Co-operative Republic of Guyana) ī valstībė Pėitū Amerėkuo, prī Atlanta ondėnīna. Tora robežio so Venesoela, Brazilėjė ė Sorėnamu.... |
Bolivariana del Venezuela) īr valstībė Pėitū Amerėkuo, pri Atlonta vuondenīna. Robėžiojas so Kolumbėjė, Brazilėjė ėr Gajana. Vīraun truopėnis klimats.... |
Pėitū Amerėkuo, pri Atlonta vuondenīna ėra La Platas estuarėjės. Robėžiojas so Argentėna ėr Brazilėjė. Zadiel oriental Official website Zadiel oriental... |
valstībė Pėitū Amerėkuo, Gran Čaka līgomūs. Tor robežio so Argentėna, Brazilėjė ė Bolivėjė. Paragvajos paskėrstīts i 18 departamentu (ispanėškā departamento... |
Amambajaus departaments - departaments Paragvajaus šiaurie, šalėp sėinas so Brazilėjė. Admėnėstracėnis centros - Pedra Chuan Kabaljers.... |
française) īr Prancūzėjės ožjūrė dapartaments Pėitū Amerėkuo, pri Atlonta ondėnīna. Tor robežio so Sorėnamo ėr Brazilėjė. Prancūzėjės Gviana uofėcēlė svetainė... |
Santa Kruza "Corinthians" (Brazilėjė) 1998-2001: Rijo de Žaneira "Botafogo" (Brazilėjė) 2001-2002: "Fluminense" (Brazilėjė) 2002-2003: Rimėna "VIP" (Italėjė)... |
žmuogaus šėrdės plak panašio rėtmo. Paršā īr augėnamė nūg senuobėnė čiesa mēsā. Gausiausē svietė paršū augėn Kėnėjė, JAV, Brazilėjė, Vietnams, Vokėitėjė.... |
negrā vadėnami abuoregenās). Kuolonėzacėjės čieso paplėta pu Karėbus, Brazilėjė, JAV, a šiuo gadīnē - ė pu Euruopa. Čiesās vadėnamė joudauodēs - palē... |
čempijuons 1950 Argentėna - Argentėna 1954 Brazilėjė - JAV 1959 Čilė - Brazilėjė 1963 Brazilėjė - Brazilėjė 1967 Urugvajos - TSRS 1970 Jugoslavėjė - Jugoslavėjė... |
Urubamba sodara Ukajali. Nū Ukajalė santokos so Maranjonu opė vadėnama Amazuone. Ana tek par Brazilėjė, Amazuonėjės džiongles. Itek i Atlonta vuondenīna.... |
dos Santos Leite. Ons žaid sauga puozėcėjuo. 2001-2003: "São Paulo" (Brazilėjė) 2003:2009: Milana "A.C. Milan" (Italėjė) 2009:2013: Madrėda „Real“ 2013:2014... |
Atlanta ondėnīna īr. Suostėnė īr Buenas Airēs. Argentėna tor robežio so Brazilėjė, Paragvajom, Bolivėjė, Čilė ėr Urugvajom. Ožėm 2 791 810 km² pluota. Tēpuogė... |
Brazilėjė (miests) Šūkis Venturis ventis Žmuoniū skaitlios 2 817 068 (2022, gīvėntuoju sorašīms) Ikūrėma metā 21 balondė 1960 Gimnos Anthem to Brasilia ... |
laika, ka tas ī nečīstos jiedis. Daugoma kiaulienos svietė paskerd Kėnėjė, Amerėka, Vuokītėjė, Ispanėjė, Brazilėjė, Kanada, Vietnams, Prancūzėjė, Danėjė.... |
prodiuseris) 1953 m. John Maljkovich (amerikietiū aktuorios) 1921 m. Brazilėjė pripažėn Lietuvuos valstībes nepriklausomīb de jure 1998 m. Vėlniou atkorta... |