Vytautas Nistelis

rugpjūčio 24 d. Panevėžyje – 1986 m. kovo 7 d. Šiauliuose) – inžinierius architektas, poetas, vertėjas, eseistas.

1940 m. baigė Pasvalio gimnaziją. 1941–1943 m. ir 1945–1948 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultete, 1957–1958 m. Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete, 1941–1943 m. mokėsi dar ir Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.

Kurį laiką gyveno Vilniuje, nuo 1950 m. su pertraukomis dirbo architektu Šiauliuose. Projektuoti nauji miesto kvartalai, skverai, kapinės, prekybos centras turgavietėje, prekybos punktų išdėstymas, buitinio aptarnavimo tinklas, kino teatro „Tiesa“ rekonstrukcija, Didždvario gimnazijos priestatas, Šiaulių rajono vykdomojo komiteto rūmų (dab. Šiaulių apskrities administracija) rekonstrukcija su priestatais, privatūs namai. Suplanavo Kuršėnų, Linkuvos, Šeduvos, Rokiškio, Pandėlio, Obelių, Pakruojo ir kitų miestelių centrus.

Studijuodamas ir dirbdamas visą laisvalaikį skyrė užsienio kalboms, filosofijai. Poeziją vertė iš dešimties užsienio kalbų ir pats rašė eilėraščius. Pirmieji eilėraščiai išspausdinti jau po mirties 1988 m. leidinyje „Poezijos pavasaris“. Atkūrus nepriklausomybę išėjo poezijos rinkiniai „Didieji siluetai“ (1993 m.), „Lietuviškos rapsodijos“ (1995 m.), „Eilės tylumai“ (1996 m.), „Žodžiai prieš saulėlydį“ (1999 m.). Žmonos architektės Apolonijos Nistelienės rūpesčiu išleisti religinės poezijos rinkiniai „Šventoji valanda“ (1996 m.), „Kryžiaus kelias“ (1997 m.), „Žodžio aidai“ (1998 m.), „Malonės pilnoji“ (1999 m.).

Vertė Frederiko Garsija Lorkos, Reinerio Rilkės eilėraščius, Dovydo psalmes. Išleista Rabindranato Tagorės „Lyrika“ (1973 m.), poezijos rinkinys „Įdukrintos dainos“ (1997 m.).