1898 Vladas Kazlauskas

lapkričio 5 d. Vypalų k., Kėdainių r. – 1967 m. rugsėjo 3 d. Sasnavoje, Marijampolės r.), vargonininkas ir chorvedys, chorvedžio Romo Kazlausko tėvas.

Paūgėjęs lankė Krakių mokyklą, iš mažens turėjo didelį pomėgį muzikai, subrendęs dainavo gražiu baritonu. Vargonuoti mokėsi pas Krakių vargonininką Antaną Urbą. Įstojęs į Lietuvos kariuomenę savanoriu, kovėsi su lenkų legionieriais ir bolševikais Radviliškyje ir prie Širvintų, keletą kartų buvo sužeistas.

Nuo 1923 pradėjo vargonininkauti ir vadovauti chorui Šventybrasčio (Kėdainių r.) parapijoje, lankė Šv. Cecilijos draugijos vargonininkų kursus Kaune. 1930 pradėjo vargonininkauti ir vadovauti chorui Pociūnėlių (Radviliškio r.) miestelio bažnyčioje. Kurį laiką vargonininkavo ir vadovavo chorui Dotnuvoje. 1935–1939 Onuškio (Rokiškio r.) parapijos vargonininkas ir choro vadovas. Choras giedoti išvykdavo ir į kitas parapijas, atlaidų metu giedojo ir Latvijoje. V. Kazlauskas iš Onuškio važinėjo į Kauną ir lankė chorvedžių – vargonininkų kursus, vadovaujamus K. Kavecko. Baigęs kursus, gavo cenzo liudijimą (1938 m. rugpjūčio 11 d.).

Nuo 1939 vargonininkavo ir vadovavo chorui Nedzingėje (Varėnos r.). Chorą išlaikė ir bolševikų pirmosios okupacijos bei karo metais. Grįžus į valdžią bolševikams, buvo persekiojamas ir 1951 pasitraukė į Igliaukos (Marijampolės r.) parapiją. 1952–1957 vargonininkavo ir vadovavo chorui Pažėruose (Kauno r.), paskui trumpai Rumšiškėse.

Nuo 1958 iki mirties buvo Sasnavos (Marijampolės r.) parapijos vargonininkas ir choro vadovas.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.