Rečyca

Apie gyvenvietę Bresto srityje žr. Rečyca (Stolinas).

Geležinkelio stotis. Statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, lengvoji, maisto pramonė. Laivų remontas. Netoli miesto išgaunama nafta.

Rečyca blrs. Рэчыца, rus. Речица
Geležinkelio stotis
Rečyca 52°22′0″ š. pl. 30°24′0″ r. ilg. / 52.36667°š. pl. 30.40000°r. ilg. / 52.36667; 30.40000 (Rečyca)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gomelio sritis
Rajonas	Rečycos rajonas
Įkūrimo data	1213 m.
Gyventojų (2022)	65 561
Vikiteka	Rečyca

Miesto pavadinimas – hidroniminės kilmės, siejamas su Dniepro intako – Rečicos upelio pavadinimu.

 

Manoma, kad gyvenvietė egzistavo jau XI a. II pusėje, o XII a. viduryje pateko į Turovo-Pinsko kunigaikštystės sudėtį. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1213 m. Valdant Gediminui XIV a. I pusėje pateko į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sudėtį ir buvo jos valdoma iki 1793 m. antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.

XIV a. pabaigoje Vytautas Didysis Rečycoje pastatė medinę tvirtovę. 1511 m. spalio 11 d. Ldk Žygimatas Senasis suteikė Magdeburgo teises ir kitas privilegijas, kurias vėliau patvirtino kiti Lietuvos valdovai, 1561 m. Žygimatas Augustas, o 1596 m. – Zigmantas Vaza. 1634 m. Minsko vaivada Aleksandras Sluška Rečycoje fundavo domininkonų vienuolyną. Miestas smarkiai nukentėjo XVII a. vidurio karų su Maskva metu.

Miesto statusą įgijo 1796 m. Carmečiu buvo Rečycos apskrities centras Minsko gubernijoje.

Vokiečiai užėmė miestą 1941 m. rugpjūčio 23 d., o lapkričio mėn. tris tūkstančius žydų atsidūrė gete. Lapkričio 25 d. žydai buvo išžudyti. Pokario metais į miestą grįžo dalis žydų, kurių apie 1970 m. čia buvo apie tūkstantį, tačiau žlugus Sovietų Sąjungai dalis jų išvyko gyventi į Izraelį ir kitas vakarų valstybes.

• FK Sputnik Rečica (futbolo klubas)
• FK Vedrič-97 Rečica (buvęs futbolo klubas)
• Centrinis miesto stadionas, kurio talpa 3170 žiūrovų.