Azijinis Liūtas
Azijinis liūtas (Panthera leo persica) – liūtų (Panthera leo) porūšis, kurio arealas dabar apima tik Giro mišką Gudžarate (Indija).
| Panthera leo persica | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Azijinis liūtas (Panthera leo persica) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Panthera leo persica Meyer, 1826 | ||||||||||||||||||
 Paplitimas |
2005 m. Gudžarato vyriausybė pranešė, kad Giro miške aptikti 359 azijiniai liūtai.
Azijinis liūtas yra viena iš trijų didžiųjų Indijos kačių – kitos dvi yra bengalinis tigras ir indinis leopardas Anksčiau azijiniai liūtai gyveno nuo Viduržemio jūros regiono iki Indijos subkontinento šiaurrytinės dalies. Liūtų išmedžiojimas ir grobio stygius lėmė azijinių liūtų skaičiaus mažėjimą.
Istoriškai azijiniai liūtai buvo skirstomi į bengalinius, arabinius ir persinius liūtus. Azijiniai liūtai yra mažesni ir lengvesni už afrikinius liūtus.
Biologija ir elgsena
Azijiniai liūtai yra panašūs į afrikinius, nors jų kaukolėse yra skirtumų. Kailio spalva kinta nuo raudonai rudos iki dėmėtos juodos ar smėliškai cinamoninės pilkos.
Azijiniai liūtai dydžiu nesiskiria nuo centrinės Afrikos liūtų. Didžiausias suaugusių patinų kaukolių ilgis – 330–340 mm, o patelių – 266–277 mm. Patinų kūno masė – iki 160–190 kg, o patelių – iki 110–120 kg. Didžiausias užregistruotas patino ilgis – 292 cm,, aukštis per pečius – 107 cm. Vienas sumedžiotų patinų buvo 268 cm ilgio ir 222,3 kg masės (be vidurių). Didžiausias žinomas sumedžiotas laukinis patinas buvo lygiai 3 m ilgio.
Azijiniai liūtai yra bendruomeniniai gyvūnai, gyvenantys praiduose. Jų praidai yra mažesni, negu afrikinių liūtų, nes jų praiduose dažniausiai būna dvi patelės (afrikinių praiduose – nuo keturių iki šešių patelių). Patinai prisijungia prie praidų prieš poruojantis ar stambaus grobio medžioklei. Tai aiškinama tuo, kad Indijoje liūtų grobis smulkesnis, todėl tereikia mažiau medžiojančių liūtų grobiui įveikti.
Azijiniai liūtai daugiausia medžioja elnius (indinis zambaras ir aksis), antilopes (mėlynoji antilopė), indines gazeles, šernus, azijinius buivolus ir naminius galvijus.
Aplinkosauginė padėtis
Giro miško nacionaliniame parke (vakarų Indija) 2006 m. balandžio mėnesį buvo suskaičiuoti 359 liūtai, kurie gyveno 1412 km² ploto draustinyje, apaugusiame krūmais ir retu lapus metančių lapuočių miškais. Buvo teigiama, kad 1907 m., kai liūtus ėmė saugoti, populiaciją sudarė tik 13 liūtų. Tam prieštarauja faktas, kad 1936 m. apskaitos metu Giro miške buvo aptikti 234 liūtai.
Iki maždaug 1800 m. azijiniai liūtai ir azijiniai gepardai gyveno daugelyje vakarų ir centrinės Indijos rajonų, kur konkuravo su bengaliniais tigrais ir indiniais leopardais. Gepardai mėgo atviras žolines lygumas, o azijiniai liūtai mėgo retus miškus pramaišiui su žolinėmis lygumomis, kur mėgo gyventi ir tigrai su leopardais. Spėjama, kad buvo metas, kai bengalinis tigras ir azijinis liūtas smarkiai konkuravo dėl grobio ir teritorijų.
Indijos didžiosios katės prarado beveik visas retąsias džiungles ir žolines lygumas, kurias žmonės pavertė dirbamomis žemėmis. Šias kates dažnai medžiojo vietiniai medžiotojai ir britai, tarnavę kolonijinėje administracijoje.
Nuorodos
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Azijinis liūtas, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.