Nyderlandų Brazilija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gyvavo 1630–1654 metais.

Nederlands-Brazilië Nyderlandų Brazilija
buvusi Nyderlandų kolonija
← 1630 – 1654 →
Vėliava Kolonijos herbas
Kolonijos Pietų Amerikoje 1650 m. (olandų valdos - oranžinės)
Sostinė	Moricstadas
Valdymo forma	kolonija
Era	Imperializmas
- Įkūrimas	1630 m.
- Resifės kapituliacija	1654 m.
Valiuta	Brazilijos guldenas

Kadangi Nyderlandai anksčiau buvo Ispanijos valda, todėl pasiekusi nepriklausomybę išlaikė artimus ryšius su buvusia metropolija ir jos kolonijose vykdė prekybą. Olandai taip tap prekiavo ir ispanų gyvenvietėse Brazilijoje.

1621 m. įkurta Vakarų Indijų kompanija, o 1624 m. Jano van Dorto ekspedicija atvyko į Resifę ir privertė pasiduoti vietinius portugalų kolonistus. 1625 m. portugalai su ispanų pagalba atstatė savo valdžią ir išvarė olandus. Tačiau 1628 m. Matansaso įlankos mūšyje prisigrobę ispanų turtų olandai vėl galėjo surengti naują ekspediciją.

1630 m. Hendriko Lonko ekspedicija užėmė Olindą ir Resifę. Tačiau jau 1631 m. portugalai atgavo Olindą. Olandai sugebėjo užimti dar keletą pakrantės gyvenviečių (Porto Kalvą, Kabo de Santo Agostiniją). Kolonijos valdytoju paskirtas Johanas Moricas. 1634 m. olandai kontroliavo pakrantę nuo Šiaurės Rio Grandės iki Kabo de Santo Agostinijo Pernambuke. Didelė dalis portugalų naujakurių kūrėsi Naujojoje Olandijoje, kadangi ten buvo išpažįstama tikėjimo laisvė ir garantuotos platesnės nuosavybės teisės. 1635 m. olandai užėmė tris portugalų tvirtoves, dėl to dar labiau išvystė cukraus importą.

Tačiau kolonija gyvavo trumpai: portugalų plantatoriai surengė sukilimą prieš olandų valdžią ir atkovojo didelę dalį teritorijų. 1645 m. portugalai atkovojo Varzėją, Serinjaemą, Pontal de Nazarę, Porto Kalvą, Fort Moricą, 1647 m. olandai neteko Itaparikos, o 1654 m. prarado Resifę ir panaikino Brazilijos Nyderlandų koloniją.