Kundos Kultūra

iki m. e. paplitusi dabartinėje Estijoje, Pietų Suomijoje, Latvijoje, Šiaurės Rytų Lietuvoje, Baltarusijos Padauguvyje.

Kundos kultūra
← 9000 m. pr. m. e. – 6000 m. pr. m. e. →
Dab. valstybės	pietų Suomija, Estija, Latvija, šiaurės rytų Lietuva, šiaurės vakarų Baltarusija
Amžius	Mezolitas

Pavadinta pagal 1933–1937 m. R. Indreko tyrinėtą stovyklą Estijos šiaurėje ties Kunda-Lamasmagi. Manoma, kad Kundos kultūra susiklostė vėlyvosios Svidrų kultūros pagrindu.

Kundos kultūrai būdingi kauliniai ir raginiai žeberklai, ietigaliai, durklai ir peikenos, kalteliai, kirveliai, strėlių antgaliai.

Kundos kultūros žmonės, medžiotojai, kūrė laikinas gyvenvietes prie upių ir ežerų, gyveno palapinės tipo būstuose ar stulpinės konstrukcijos keturkampiuose arba ovaliuose pastatuose su židiniais. Vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko maistą – agarų sėklas, laukines slyvas. Naudojo titnaginius (daugiausiai rasta Estijoje), gamintus skeltine technika ir kaulinius dirbinius. Skeltės darytos iš vienagalių kūginių skaldytinių. Kundos kultūros gyvenvietėse rasta daug kampinių rėžtukų, galinių gremžtukų, Pulli tipo antgalių su koteliu.

Lietuvoje Kundos kultūros paminklų aptinkama šiaurės rytų dalyje ir Žemaitijos aukštumoje. Žinoma apie 20 stovyklų ir apie 40 dirbinių radimviečių. Jose rasta kaulinių žeberklų su užbarzdomis ir įkartomis, apvalių arba šeivos pavidalo, tribriaunių ir su titnago ašmenėliais ietigalių, durklų ir peikenų, kirvelių, dažniausiai su skyle kotui, t. p. gludintų kirvelių, titnaginių gremžtukų, gintarinių sagučių. Kundos kultūra ilgainiui pavirto Narvos kultūra.

2017 m. vasarį „Current Biology“ paskelbtame genetiniame tyrime buvo nustatyta, kad Kundos kultūros atstovai ir juos pakeitusi Narvos kultūra turėjo artimesnį genetinį ryšį su Vakarų Europos medžiotojais-rinkėjais negu su Rytų Europos medžiotojais-rinkėjais.

2018 m. sausį „Nature Communications“ publikuotame genetiniame tyrime buvo analizuojami vyro ir moters, priskirtų Kundos kultūrai, palaikai. Buvo nustatyta, kad ištirtas vyras turėjo haplogrupę I ir U5b2c1, o moteris – U4a2. Ištirta, kad jie turi „labai artimą ryšį“ su Vakarų Europos medžiotojais-rinkėjais, nors ir su senovės šiaurės eurazijiečių „reikšmingu indėliu“. Jų genetinė kilmė, perimta iš senovės šiaurės euraziečių, buvo mažesnė negu Skandinavijos medžiotojų-rinkėjų. Taip pat nurodoma, kad minėta genetinė kilmė Skandinaviją pasiekė be kirtimo per Baltijos jūrą.

2018 m. vasarį „Nature“ paskelbtame genetiniame tyrime buvo įtraukta individų, palaidotų Zvejnieki kapavietėse ir kurių dauguma susijusi su Kundos ir ją pakeitusią Narvos kultūromis, analizė. Išgauta mtDNR priklausė išimtinai U5, U4 ir U2 haplotipams. Kalbant apie Y-DNR, didžioji dauguma mėginių priklausė R1b1a1a ir I2a1 haplotipams. Rezultatai patvirtino, kad Kundos ir Narvos kultūros turėjo apie 70 % Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir 30 % Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės. Netoliese buvusioje tuometinėje Šukinės duobelinės keramikos kultūroje buvo nustatyta apie 65 % Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės.

• Jones, Eppie R. (2017 m. vasario 20 d). „The Neolithic Transition in the Baltic Was Not Driven by Admixture with Early European Farmers“. Current Biology. Cell Press. 27 (4): 576–582. doi:10.1016/j.cub.2016.12.060. PMC 5321670. PMID 28162894.
• Mathieson, Iain (2018 m. vasario 21 d). „The Genomic History of Southeastern Europe“. Nature. Nature Research. 555 (7695): 197–203. Bibcode:2018Natur.555..197M. doi:10.1038/nature25778. PMC 6091220. PMID 29466330.
• Mittnik, Alisa (2018 m. sausio 30 d). „The genetic prehistory of the Baltic Sea region“. Nature Communications. Nature Research. 16 (1): 442. doi:10.1038/s41467-018-02825-9. PMC 5789860. PMID 29382937.

• Kundos kultūra Archyvuota kopija 2012-03-20 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba)