Karštieji Jupiteriai yra egzoplanetų klasė.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jų masė yra artima arba lenkia Jupiterio masę (1.9 × 1027 kg). Jupiteriui Saulės sistemoje skriejant 5,2 spindulio orbita, karštieji Jupiteriai nuo žvaigždės nutolę nuo 0,015 iki 0,5 AU.
Vienas geriausiai žinomų karštųjų Jupiterių - aplink 51 Pegasi žvaigždę skriejanti 51 Pegasi b planeta. Ji buvo atrasta 1995 metais ir buvo pirmoji egzoplaneta, rasta prie žvaigždės, panašios į Saulę (anksčiau buvo rasta planetų prie pulsarų).
Karštieji Jupiteriai turi keletą bendrų savybių:
Karštuosius Jupiterius lengva aptikti radialinio greičio kitimo matavimo metodu, nes jų sukeliamos žvaigždės radialinio greičio osciliacijos yra daug didesnės nei kitų žinomų tipų planetų.
Manoma, kad karštieji Jupiteriai susiformavo už šerkšno linijos, kur planetos gali susidaryti iš uolienų, ledo ir dujų. Tuomet planetos migravo link saulės, kur pagaliau pasidarė stabilios orbitos. Tokių masyvių planetų migracija dažniausiai yra antro tipo.
Karštiesiems Jupiteriams praradus savo atmosferas ir išorinius sluoksnius, jie gali tapti chtonine planeta. Viršutinių sluoksnių praradimas priklauso nuo planetos dydžio ir ją sudarančios medžiagos bei nuo atstumo iki žvaigždės. Tipinėje sistemoje dujinė milžinė, besisukanti 0,02 AU atstumu nuo saulės, per visą savo gyvenimą netenka 5-7% masės, tačiau mažesnis nei 0,015 AU atstumas gali lemti visos planetos išgaravimą, liekant tik branduoliui.
Simuliacijos parodė, kad Jupiterio dydžio planetos migracija per proplanetinį diską nesukelia tokios destrukcijos, kaip gali atrodyti. Daugiau nei 60% kietųjų disko medžiagų yra išsklaidoma į aplinką, įskaitant planetesimales ir proplanetes. Tai leidžia diskui susiformuoti iš naujo už dujinės milžinės. Planetos iki dviejų Žemės masių gali susiformuoti gyvybės zonoje po to, kai karštasis Jupiteris pro ją pralekia ir stabilizuojasi 0,1 AU orbitoje. Dėl sistemos vidinės medžiagos maišymosi su medžiaga, esančia už šerkšno linijos, tokiu atveju susiformavusiose planetose turėtų būti daug vandens.
Labai trumpo periodo planetos yra karštųjų Jupiterių klasė, kurių orbitiniai periodai yra mažesni už vieną Žemės dieną ir kurie aptinkami tik prie žvaigždžių, kurių masė mažesnė nei 1,25 Saulės masės. Jos sukasi arčiau prie žvaigždžių nei bet koks kitas planetinis objektas.
Paukščių tako galaktikos srityje, žinomoje kaip galaktikos centrinis telkinys, yra atrastos penkios tokios planetos. Jos buvo stebimos Hubble kosminiu teleskopu.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Karštasis Jupiteris, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.