Juozas Elekšis

liepos 29 d. Lėlaičiuose, Tirkšlių valsčiuje – 2022 m. sausio 17 d. Vilniuje) – lietuvių žurnalistas, poetas.

1961 m. baigė istorijos pedagogo specialybę Vilniaus pedagoginis institute. Baigęs studijas mokytojavo, dirbo administracinį darbą. Kaip žurnalistas pradėjo dirbti 1990 m. laikraštyje „Mokslo Lietuva“. Aštuonerius metus buvo šio laikraščio sekretorius. Nuo 1993 m. redagavo žurnalą „RD“. 1995–2004 m. dirbo laikraščio „Gydytojų žinios“ reporteriu.

Nuo 1997 m. buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos, 2007 m. – Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narys. 2005 m. priimtas į Nepriklausomų žurnalistų kūrėjų asociaciją. Parašė straipsnių „Gimtinėje“, „Lietuvos ryte“, „Lietuvos aide“.

J. Elekšis išleido daugiau kaip dvidešimt poezijos ir prozos knygų. Jo žodžiais sukurta beveik 400 dainų ir giesmių, 10 dainų pats sukūrė ir melodijas. Dainas kūrė 30 kompozitorių. Dainos yra 30 mėgėjų ir kelių profesionalių dainininkų repertuaruose.

• Aš mačiau, 1995 m.
• Nors minutę tylos, 1995 m.
• Širdyje pasiklysti gali, 1995 m.
• Takeliai tėvų čia susipynę, 1998 m.
• Bažnytkaimio votyva, 1998 m.
• 2000-jų miražai, 2000 m.
• Protėvių takas, 2000 m.
• Kur vedi, pagunda, 2001 m.
• Toli, toli, 2001 m.
• Mūsų vasara. Meilės dainos, 2003 m.
• Lietuvių globėjo Šv. Kazimiero votyva, 2004 m.
• Iliuzijų valtelė, 2005 m.
• Žemaitiška votyva, 2006 m.
• Dainų sietuva, 2006 m.
• Deimantinis tostas, 2006 m.
• Kas, mergaite, tau dainuos, 2006 m.
• Rokunda, 2010 m.
• Kur vaikystės upės teka, 2011 m.
• Dainų upeliukas, 2013 m. (su A. Meškausku)
• Čia mano žemė, 2013 m.
• Mėnesių darbai ir papročiai, 2016 m.