Jevgenijus Dragunovas

vasario 20 d. Iževske – 1991 m. rugpjūčio 4 d.) – tarybinis rusų šaulių ginklų konstruktorius.

J. Dragunovas gimė 1920 m. vasario 20 d. Iževske, ginklininkų šeimoje. Iževsko ginklų gamykloje dirbo dar jo senelis. Šeimoje buvo mėgstami ginklai, tad būdamas dar 14 m. Jevgenijus už taiklų šaudymą gavo 2-ojo laipsnio Vorošilovo šaulio ženklelį.

1934 m. J. Dragunovas, baigęs septynias klases ir būdamas 14 m., įstojo į Iževsko pramoninį technikumą.

1939 m. J. Dragunovas buvo paimtas į Raudonąją armiją ir nukreiptas į seržantų mokyklą, o vėliau – į ginklininkų mokyklą. Vokietijos-TSRS karo metais vyresnysis ginklų meistras J. Dragunovas tarnavo Tolimuosiuose Rytuose ir karo veiksmuose nedalyvavo. Tuo metu jis susipažino su daugeliu trofėjinių (vokiškų, itališkų) ir kitokių užsieninių konstrukcijų šaulių ginklų.

 

1945 m. J. Dragunovas buvo demobilizuotas ir grįžo į IžMašą, kur ėmė dirbti vyresniuoju ginklų meistru Vyriausiojo konstruktoriaus skyriuje. Pirmas jo konstrukcinis darbas buvo nauja gembė snaiperinio Mosino šautuvo optiniam taikikliui PU (rus. ПУ). Senasis taikiklio tvirtinimas leido užtaisyti tik po vieną šovinį, o naujasis – išsyk penkiais šoviniais iš apkabos. Netrukus J. Dragunovas buvo perkeltas į inžinieriaus konstruktoriaus, o vėliau – vadovaujančio inžinieriaus pareigas.

1949 m. J. Dragunovas Mosino šautuvo pagrindu sukūrė sportinį šautuvą S-49 (rus. С-49). Vėliau to paties Mosino šautuvo pagrindų Dragunovas sukūrė visą seriją sportinių šautuvų. Jis dalyvavo kuriant 27 sportinių šautuvų modelius (MC-50, MCV-50, Zenit, Strela, Taiga, SM, Biatlon-7-2 ir kt.).

1959 m. J. Dragunovas sukūrė pirmąjį snaiperinį šautuvą SV-58 (rus. СВ-58). Šis šautuvas šaudė gana glaudžiai, tačiau nebuvo labai patikimas ir jo mechanizmo veiksnumas buvo menkas. Po trijų tobulinimo metų šautuvas SV-58 virto snaiperiniu šautuvu SVD, kuris laimėjo Tarybinės Armijos konkursą snaiperinio šautuvo sukūrimui. Dragunovo snaiperinis šautuvas SVD įveikė konstruktorius A. Konstantinovą, F. Barinovą ir M. Kalašnikovą.

1963 m. SVD tapo pagrindiniu TSRS kariuomenės snaiperiniu šautuvu. J. Dragunovas kartu sukūrė treniruotėms skirtą 5,6 mm kalibro snaiperinį šautuvą TSV-1 (rus. ТСВ-1), kurio konstrukcija labai panaši į SVD ir kuris skirtas snaiperių apmokymui.

Vėlesniais metais J. Dragunovas diegė SVD į gamybą, gerino SVD gamybos kokybę ir technologiškumą. Bandė sukurti automatinį snaiperinį šautuvą, naudojantį šautuvinius šovinius, tačiau keletą metų trukę konstravimo darbai ir bandymai parodė, kad toks šautuvas visiškai neefektyvus.

J. Dragunovas taip pat konstravo mažagabaričius pistoletus-kulkosvaidžius. Vienas jų – PP-71 Kedr.

Prasidėjus karui Afganistane iškilo poreikis sukurti kompaktiškesnį SVD variantą, kadangi įprastinis SVD buvo nepatogus kareiviams, kovojančiams pėstininkų kovos mašinose BMP. Sprendimo būdas galėjo būti sulenkiama ar sustumiama petinė atrama, tačiau patobulinti SVD J. Dragunovas nespėjo. Po konstruktoriaus mirties tai padarė kitas IžMašo konstruktorius A. Nesterovas.

Per 40 m. J. Dragunovas sukūrė 27 šaulių ginklų modelius, kurių 10 buvo gaminami serijiniu būdu. Dragunovas buvo Lenino premijos laureatas, buvo apdovanotas Garbės ženklo ordinu ir medaliais. Po mirties 1998 m. J. Dragunovas buvo apdovanotas Rusijos Valstybine premija už sportinių ir medžioklės ginklų kūrimą.

Dragunovų dinastiją pratęsė ir jo sūnūs. Michailas Dragunovas baigė kurti tėvo pradėtą PP-71 Kedr, o Aleksejus Dragunovas kartu su Viktoru Kalašnikovu (Michailo Kalašnikovo sūnus) Ižmaše sukūrė pistoletą – kulkosvaidį Bizon.

• Евгений Федорович Драгунов Archyvuota kopija 2011-08-24 iš Wayback Machine projekto. (biografija)
• Евгений Федорович Драгунов (kita biografija)