Gumbinis Uliukas

Gumbinis uliukas (Ullucus tuberosus) – bazelinių (Basellaceae) šeimos uliuko (Ullucus) genties kultūrinis gumbinis augalas, auginamas Anduose.

Ullucus tuberosus
Gumbinis uliukas (Ullucus tuberosus)
Gumbinis uliukas (Ullucus tuberosus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Gumbinis Uliukas Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Gumbinis Uliukas Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Gumbinis Uliukas Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
(Gumbinis Uliukas Caryophyllidae)
Šeima: Bazeliniai
(Gumbinis Uliukas Basellaceae)
Gentis: Uliukas
(Gumbinis Uliukas Ullucus)
Rūšis: Gumbinis uliukas
(Gumbinis Uliukas Ullucus tuberosus)

Laukinė forma nežinoma.

Biologinės savybės

Gumbinio uliuko stiebai sukulentiniai, lapai širdiški, žiedai smulkūs, neišvaizdūs.

Gumbai panašūs į smulkius bulvių gumbus, kai kurių ilgis gali siekti 8 cm. Uliuko formos skiriasi gumbų spalva: dažniausi uliukai su šviesiai avietiniais gumbais, paplitusios formos geltonais gumbais (vienaspalvės ar su avietinėmis dėmėmis). Yra formų, kurių gumbai pailgi ir išlenkti. Dėl ryškių spalvų ir gumbų paviršiaus vaškiško blizgesio turguose jie atrodo kaip plastikiniai žaisliukai. Gumbų odelė plona, prieš valgant lupti nereikia.

Auginimas ir panaudojimas

Gumbinis uliukas yra labiausiai atsparus šalčiui, auga aukščiausiai kalnuose ir duoda didelį gumbų derlių vienam augalui. Gumbų derlingumas – 5-9 t/ha. Andų aukštikalnėse plačiai auginamas (1983 m. Peru uliukas užėmė 15 000 hektarų, 1989 m. per metus nukasdavo apie 60 000 tonų uliuko gumbų), kai kuriose srityse tai pagrindinis maistinis gumbinis augalas.

Iš uliuko gumbų daro čiunją. Valgo panašiai kaip bulves, virtų skonis irgi panašus į bulvių. Minkštimas nuo baltos iki citrininės spalvos, riešutiško prieskonio. Kai kurių formų gumbai kiek klijiški, bet verdant ši savybė dingsta.

Stiebagumbiai turi ~14 % angliavandenių, 1-2 % baltymų, beveik visai neturi riebalų ir celiuliozės. Gana daug turi askorbo rūgšties (23 mg šimte gramų gumbų). Vėsiai laikomi gumbai išsilaiko metus.

Lapus naudoja kaip lapinę daržovę (pvz., špinatus).

Turi daug baltymų, kalcio ir karotino.

Nuorodos

Nuotraukos:

Tags:

AndaiBazeliniai

🔥 Trending searches on Wiki Lietuvių:

TrakaiRodasSuomijaAbėcėlėLietuvos ir NATO santykiaiTaivanasUkrainaUkrainos ginkluotosios pajėgosTechnologijaMenonitaiLietuvos vyrų ledo ritulio rinktinėGdanskasRusų kalbos abėcėlėMaumedisFC BougainvillePapua Naujoji GvinėjaGegužės 5Paprastasis šamasJonas BasanavičiusVilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilikaStasys Lozoraitis (1898)Sovietų SąjungaVengrijaAfrikaJessica ShyPerkūnkulkėVaginalinis seksasŽalgirio mūšisRegionų krepšinio lygaTamsusis šeškasMeta PlatformsBaikalo ežerasVytenis AndriukaitisNaujoji ZelandijaGabrielė Petkevičaitė-BitėVerbenaABBAMerūnas VitulskisMarilyn MonroeBerlynasBarselonos Šv. Šeimynos bažnyčiaRomaAleksandras StulginskisAndrius UžkalnisDžomolungmaGabrielius Landsbergis (1982)Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėVytautas Juozapaitis (1963)HektarasGediminas ŽiemelisVilniaus rajono savivaldybėFacebookEta (simbolis)VelykosMilijardasŠvedijaLyduvėnų tiltasNapoleonas BonapartasElektros srovėIl VoloRaupaiMaltaPirmasis pasaulinis karasTelefonasDobermanasVarėnaAvinėlių tylėjimasKosovasAustrijaLuvrasRadvilosPlungėBaltijos jūra🡆 More