Chirurgas

gr. χείρ – „plaštaka“ + ἔργον – „darbas, veiksmas“) – medicinos profesija, kurios pagrindinė veikla yra chirurgija, t. y. kūno operavimas. Skaičiuojama, kad pasaulyje per metus chirurgai atlieka per 300 milijonų operacijų, tarp jų apie 0,5 mln. Lietuvoje.

 

Pirmuoju chirurgu laikomas VI a. pr. m. e. indų gydytojas Sušruta. Vėliau, islamo mokslo klestėjimo laikais ypač išgarsėjo Al-Andalusijos arabas Zahravis (963–1013), laikomas vienu iš šiuolaikinės chirurgijos pradininkų. Viduramžių Europoje chirurgo darbą dažniausiai atlikdavo barzdaskučiai.

Lietuvoje kai kurios chirurginės operacijos darytos jau III–IV a. 1781 m. chirurgus pradėjo rengti Vilniaus universitetas. 1809 m. Jacques Briotet prie Vilniaus universiteto įkūrė 13 lovų chirurgijos kliniką su operacine, išugdė gerų vietinių chirurgų. 1847 m. Liudvikas Liachovičius praėjus vos 4 mėnesiams po eterio narkozės atradimo, ją pritaikė per operaciją Vilniuje. 1922 m. įkūrus Lietuvos universitetą jame įsteigta Chirurgijos katedra. 1935 m. įkurta Lietuvos chirurgų draugija. Po Antrojo pasaulinio karo pradėta kurti specializuota chirurgija.

2021 m. Lietuvoje buvo 908 chirurgai (chirurgai, abdominalinės chirurgijos gydytojai, koloproktologai, kraujagyslių chirurgai, širdies chirurgai, neurochirurgai, krūtinės chirurgai, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai, veido ir žandikaulių chirurgai, urologai, onkologai chirurgai, abdominalinės onkochirurgijos gydytojai, krūtų onkochirurgijos gydytojai), 67 vaikų chirurgai (vaikų chirurgai, vaikų neurochirurgai, vaikų urologai), dalis chirurgų dirbo odontologijos srityje (burnos chirurgai, veido ir žandikaulių chirurgai). Pas chirurgus užfiksuota apie 0,5 mln. apsilankymų, tarp jų – 25,8 tūkst. pirminėje priežiūroje, 330,6 tūkst. bendrosios chirurgijos, 49,6 tūkst. neurochirurgijos, 60,4 tūkst. kraujagyslių chirurgijos, 4,5 tūkst. krūtinės chirurgijos, 0,5 tūkst. širdies chirurgijos, 16,5 tūkst. plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, 11,8 tūkst. veido ir žandikaulių chirurgijos.