Archipelago Jūra

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Archipelago jūroje daugiausiai salų, nors jos ir mažos bei paplitusios santykinai nedideliame plote. Ši jūra yra sekli: vidutinis gylis – 23 m, o daugelis kanalų laivams nepraplaukiami.

Archipelago jūra sudaryta iš 257 didesnių nei 1 km² salų, o mažesnių, maždaug 0,5 ha dydžio salų yra apie 18 000. Mažiausių salų, įskaitant negyvenamas uolas ir šcherus, čia yra apie 50 000. Archipelago jūra apytikriai dalijama į išorinę ir vidinę. Išorinei būdingos mažos negyvenamos salos. Jūra išplitusi apytikriai trikampio teritorijoje, kurio kampuose yra Marianhaminos, Ūsikaupunkio ir Hanko miestai.

Salos iškilo po ledynmečio. Dėl tebevykstančio glacioizostazijos proceso atsiranda naujų šcherų ir salų, o jau esančios didėja ar jungiasi su kitomis. Dabartinis kilimo greitis čia – nuo 4 iki 10 mm per metus. Kadangi salos daugiausiai sudarytos iš kieto tipo uolienų, daugiausiai gneisų ir granitų, erozija čia vyksta ženkliai lėčiau nei kilimas.

•  
  Nagu bažnyčia, datuojama XV a.
•  
  Isokari švyturys
•  
•  
  Vidinis archipelagas Nagu
•  
  Kaimas Jurmo saloje
•  
•  
•  
  Muziejaus laivas
•  
  Keltas jungiantis Suomiją su Švedija
•  
•  
  Šcherai, kurie yra Alandų salų dalis
•  
•  

 

Vikisritis: Geografija

• Suomijos geografija