Šenongas

Kinų mitologijos dievybė: Šenongas
Užrašymas:	神農 Shénnóng
Klasė:	Legendinis valdovas
Išrado:	žemdirbystę, mediciną
Valdė:	2737–2698 m. pr. m. e.
Globojama vieta:	Pietūs
Tėvai:	Šaodian ir Fupao

Jandi, saulės dievas ir Pietų valdovas, išmokė žmones sėti javus. Už šiuos jo nuopelnus jis ir imtas vadinti Šennongu – „Dieviškuoju žemdirbiu“. Sakoma, kad jis turėjo jaučio galvą ir žmogaus kūną.

Šennongas turėjo stebuklingą „raudonąjį rimbą“, kuriuo tvojęs galėdavo atskirti, ar žolės nuodingos, ar ne, kokios jų savybės. Kita vertus, taip pat minima, kad jis pats eksperimentuodavo su įvairiomis vaistažolėmis, tad ir jo mirtis buvo nuo vieno tokio eksperimento, kai suvalgė mirtinai nuodingą žolę.

Šis personažas taip pat išmokė žmones skaičiuoti laiką pagal saulę: kai saulė pasiekdavo zenitą, turguje prasidėdavo prekyba.

Šennongas atsitiktinai išrado arbatą (pasak legendų, 2737 m. pr. m. e.).

Jam priskiriamas darbas „Shennong bencao jing“ (神农本草经) – „Dieviškojo žemdirbio knyga apie žoleles ir šaknis“. Pirmąkart sudarytas Vakarų Han dinastijoje. Čia aprašomos įvairios neva Šennongo atrastos medicininės žolelės.

Artimas Šennongui buvo Huangdi – Geltonasis imperatorius. Etniniai (han) kinai juos abu laiko savo protėviais. Vienu iš protėvių Šennongą laiko ir vietnamiečiai.

• Shennong bencao jing Archyvuota kopija 2006-01-31 iš Wayback Machine projekto. (kiniškas tekstas)
• Kinų žolininkystės pradžia
• Juan Kė, „Senovės Kinijos mitai“, 1989 „Mintis“