Vītauts Dėdlīsis

Vītauts Dėdlīsis
Pseudonėms	{{{pseudonėms}}}
Gėmė	~1350 m.
Gėmėma vėita
Pasėmėrė	1430 m.
Smertėis vėita

Vītauts (Vītautas, 1350–1430 m.) bova Lietovuos dėdlīsis konėgākštis (1392–1430 m.). Vėins ėš žīmiausiu Lietovuos valduovu. Traku konėgākštė Kēstotė ė Bėrotės sūnos.

1382–1392 m. dėl atimtuos tėvuonėjės kaudamasės so Skėrgaila ėr anou valduomo Juogaila, ons do sīkio pasinauduojė krīžėninku karėnė pagelba ė do sīkio anūs ėšdevė. 1392 m. ėšsikovuojė LDK tėtola ė teisė valdītė, LDK „vīriausė konėgākštė“ Juogailas pavaldėnīs.

1410 metu lėipas 15 dėina Žalgėrė kuovuo vaduovava jongtėnē Lietovuos ė Lėnkėjės kariaunā; pu ton mūšė bova pasirašīts Tuorūnės sositarėms, Žemaitėjė bova prėpažėnta Lietovā lėgė Vītauta ė Jogailas smėrtėis. 1422 m. pu da vėina Vītauta ė Juogailas žīgė ī Prūsėjė bova sodarīts Melna sosėtarėms, palē katron Vuokītiu ordėns atsisaka vėsū teisiu i Žemaitėjė.

1429 m. sausė Locka sovažiavėmė Vuokītėjės imperatuorios Zigmonts Lioksemburgėitis pasiūlė Vītautou vainėkoutėis Lietovuos karaliom. Karūnavėma ėškīla bova nūmatīta 1430 m. siejės 8 d., bet anuos neivīka, ba Lėnkėjės dėdėkams Vokītėjės ė Lėnkėjes parobežiou solaikius ī Vėlnio gabenama karūna ė atėtininkamus duokomėntus. Tūsīk bova numatīta kėts karūnavėma čiesos, bet vėsus planus sojaukė natėkieta Vītauta smertės (1430 m. spalė 27 d.).

Valdont Vītautou Lietovuos Dėdliuojė Kunigākštīstė toriejė dėdliausė pluotībė par vėsa istuorėjė.