Vėlnios
Vėlnios (liet.
Vilnius) īr Lietovuos suostėnė. Miests ikorts dvījū opiu – Nerėis ė Vėlniuos sotekiejėmė. Miestė gīven aple 560,2 tūkst. žmuoniū (2010). Vėlnios īr katalėkū arkivīskopėjės cėntros ėr nug 1579 m. onėversėtetėnis miests. Vėlnious miestā savivaldībė īr vienintelė Lietuvuo, golontė par do miesto (Vėlniu ė Grėgėškės).
 | |
 | |
| Šūkis | Unitas, Iustitia, Spes  |
|---|---|
| Žmuoniū skaitlios | 581 475 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos) |
| Ikūrėma metā | 13 century |
| Mers | Remigijus Šimašius |
| Čiesa jousta | UTC+2 |
| Geuograpėjė | |
| Prėgol pri | Vėlniaus miesta savėvaldībė |
| Šalės | Lietova |
| Pluotībė | 401 kvadratėnis kiluometros |
| Augštoms | 112, 98 |
| Ondenė telkėnē | Vilėjė, Vilnia |
| Koordėnatės | 54.6872°N 25.28°E |
| Pašta kods | 01001 |
| Telepuona kods | 5 |
| Mers | Remigijus Šimašius |
Istuorėjė
Vėlnios pėrma sīki bova pamėnavuots rašītėniūs šaltėniūs XII o., 1321 m. palėka žėnuoms pu konėgākštė Gedėmina 1323 m. rašītas gruomatas kopčėm. 1387 m. Juogaila davė Vėlniou Magdeborga teisės. Miesta herbė nu sena vaizdouts Šv. Kristuofuors, katros īr ė dabartėnemė miesta herbė.
Nu 1920 lėgė 1939 metū bova okopavots Lėnkėjės, bet prasidiejus II svieta vainā apėntās palėka Lietovā (kap LTSR).
Koltūra
Senamiestis
Vėlniaus senamiestis 1994 m. itraukts ė UNESCO svieta pavelda sāraša. Čė palėkė̄ nemažā autentėškū XIV–XIX o. bodninku.
XIV a. miestou basiplėtent palėka dabartėnė Ruotošės ākštie. Ana vīrava miesta planė ėr ėšrīškėna anuo spindolėni ėšdiestīma. XV–XVI o. spierē būdavuoti gotėkėnē plintū mūra bodninkā: prancėškuonu, bernardėnu, domėninkuonu vėinuolīnu ontsamblē, naujė̄jē kopčiu gildėju pastatā, Lietuvuos gotėkā būdingas arkėtektūras rosu cerkvės. Vėlnios diel sava poikaus kraštuovaizdė ėr arkėtektūras laikuoms vėina dailiausiu Euruopas suostėniu.
Vieras bodninkā
Miestė ėšlėka nemažā (aple 30) variū stėliu bažninčiu. Garsiausės ėš anūm Šv. Onuos bažninčė ė Vėlniaus arkikatedra bazilika ī.
Ba katalėkėškū bažninčiu tepuogė īr ė kėtū vieru švėntuoviu. Vėlniou īr net 23 vėinuolīnā, daugiau nego bikatruo kėtuo Lietovus vėituo.
Vėlniaus onėversėtets
Vėlniaus onėversėtets ikorts 1579 m. jiezoėtu ėr īr vėins seniausiu onėversėtetu Europuo.
Sports
Rajuonā
Svarbiausė̄jė Vėliaus rajuonā:
- Ontakalnis
- Vėlniaus senamiestis
- Naujamiestis (Vilnius)
- Ožopis
- Pašėlātē
- Jostėniškės
- Lazdīnā
- Vėršoliškės
- Naujėninkā
- Šeškėnė
- Fabėjuoniškės
- Naujuojė Vilnė
- Ruokontiškės
- Žėrmūnā
- Šnėpiškės
- Pėlātė
-
Gedėmina pruospekts -
Šv. Onuos bažninčė -
Vaizds i senamiesti ė fuonė ėškėlusius pastatus dešėniajamė Nerėis krontė -
Gedimina tornis - Vėlniaus simbuolis -
Vėlnios senamiestis nakti -
Kaliedu eglotė Vėlnioy prī katedras 2007 m. -
Kaliedu eglotė Vėlniou 2007 m.
.jpg)
 | 54° 49′ 20″ | | |||||||||
| 25° 01′ 40″ |
| 25° 28′ 50″ | |||||||||
| 54° 34′ 00″ |
This article uses material from the Wikipedia Žemaitėška article Vėlnios, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Torėnīs pateikts so CC BY-SA 4.0 lėcencėjė, jēgo nie parašīta kėtāp. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Žemaitėška (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.