- Arabic
- English
- Deutsch
- French
- Italian
- Español
- Català
- Português
- Nederlands
- 日本語 Japanese
- Polski
- Russian
- Svenska
- Ukrainian
- Türkçe
- Bahasa Indonesia
- Bahasa Melayu
- ไทย Thailand
- Filipino
- हिन्दी Hindi
- বাংলা Bengal
- اردو Urdu
- Tiếng Việt
- 한국어 Korean
- 粵語 Cantonese
- 繁體字 Taiwan
- 中文 Chinese
- 閩南語 Bân-lâm-gú
- Bulgarian
- Čeština
- Dansk
- Esperanto
- Euskara
- فارسی Persian
- עברית Hebrew
- Magyar
- Norsk Bokmål
- Română
- Srpski
- Srpskohrvatski
- Suomi
- Asturianu
- Bosanski
- Eesti
- Ελληνικά
- Simple English
- Galego
- Hrvatski
- Latviešu
- Lietuvių
- മലയാളം
- Македонски
- Norsk nynorsk
- Slovenčina
- Slovenščina
- Tamil
Jūros daina
Jūros daina Jurgis Baltrušaitis |
---|
Pirmą kartą eilėraštis išspausdintas 1942 m. rinkinyje „Ašarų Vainikas“. |
Priėmęs klajūno likimą ir naštą,
Nežinoma jūra, keliu nejaukiu,
Iš anksčio į žemės žadėtosios kraštą,
Į tolį užburtą, į tolį plaukiu...
Ir ūžia, ir ošia, ir baubia, ir rangos,
Ir griūva, ir vėliai pašoksta piestu –
Nevaržomas siaubas, įširdusios bangos
Siūbuoja ir supa klajūną kartu...
Ir putos po lašą man krinta ant veido –
Vaje, tu pati, širdužėle, verki,
Kad tolimą krantą laivelis apleido,
Mįslės neįminęs, ką ras priešaky...
Bet vilnys rūstingos vėl žaidžia nesparčiai..
Greit sutemų miglos verpetą užklos...
Vos draikosi putų išmėtyti karčiai –
Ir vėl aš sulauksiu giedros ir tylos...
Tiek buvo pakelta per nerimo dieną,
Ir plaukdamas naktį, užburtas, žiūriu,
Kaip barsto žibučiais gelmės mėnesiena,
Kaip žyra liepsnelės dangaus žiburių...
Ir žvelgęs atgal į išvargintą kelią,
Stebiu iš laivelio, nuliūdęs išties,
Kad paskui tik driekias trumputė srovelė
Tai visa, kiek liekti žmogaus praeities...