Azėjė: žemīnā

So Euruopa sodara Eurazėjės žemīna. Rubežios tarp Azėjės ėr Afrėkas bē Azėjės ėr Euruopas žemīnu nie tėkslē apibriežams. Nu Šiaurės Amerėkas Azėjė skėr Beringa sāsiauris.

Gīventuoju skaitlios – 3657 mln.;

Aukštiausės kalns – Džuomuolongma – 8850 m;

Žemiausė vėita – Negīvuojė jūra – minus 400 m;

Ėlgiausė opė – Jangdzė – 6300 km;

Dėdliausės ežers – Kaspėjė – 371 000 kvadratiniu km;

Dėdliausė valstībė – Rosėjė – 17,06 mln. kvadratėniu km;

Dėdliausės miests – Tuokėjs – 19,21 mln. gīventuoju.

 

Pluots 44,3 mln. km². Tuolėmiausė Azėjės sausomuos taškā īr: šiaurie – Čelioskėna kīšolis (77°43' š. pl.), pėitūs – Piajė kīšolis (1°16' š. pl.), rītūs – Dežniuova kīšolis (169°40' v. ilg.), vakarūs - Baba kīšolis (26° r. ilg.). Neskaitont Malaju salīna, ciela Azėjė īr šiaurėnie hemėsperuo.

Azėjė ėš trėjū posiu apsopta ondėnīnu - šiaurie Arktėis, rītūs – Ramosis, pėitūs – Indėjės ondėnīns, pėitvakariūs – Atlonta ondėnīna jūras (Vėdoržemė, Egiejė, Marmora, Joudojė ė Azuova). 92 km pluote Beringa sāsiauris skėr Azėjė nu Amerėkas. Sueco sāsmauka jong Azėjė so Afrėka (robežios tėrp anū ein Soeca kanalo). Vakarūs Azėjė tor robežio su Euruopa, so katra sodara Eurazėjės žemīna. Sotartėnės robežios terp Azėjės ir Euruopas ēn Urala kalnū rītėnie papiedie, Embas opė ė Komas-Manīčo idoba, šiaurėnio Kaukaza kalnū pakraštio (Kaukazos priskėrams Azėjē). Pėitrītiūs Malaju salīns Azėjė atskėr nu Australėjės.

Azėjės krontū ėlgoms - ~70 600 km. Api 8 mln. km² Azėjės pluota tenk posiasaliams ė >2 mln. km² – saluoms. Platiausiuo vėituo (ėš šiaurės rītū i pėitrītios) Azėjė īr 11 000 km pluote.

Dėdliausė posiasalē: Jamala, Taimīra, Čiokčiu, Kamčiatkas, Kuoriejės, Indėkėnėjės ė Malakas, Indėstana, Arabėjės, Mažuosės Azėjės.

Dėdliausės salas ė salīnā:

• Arktėis ondėnīnė: Šiaurės Žemė, Naujuoje Sėbėra salas, Vrangele sala,
• Ramiajam ondėnīnė: Kurilā, Sachalėns, Japuonėjės salīns, Taivans, Hainans, Malaju salīnas,
• Indėjės ondėnīnė: Andamanu salas, Šri Lanka.

Ėlgiausės opės:

• i Arktėis ondėnīna: Jenėsejos, Uobė, Irtīšios, Lena,
• Ramoji ondėnīna: Amūras, Chvangchė, Jangdzė, Mekuongs,
• Indėjės ondėnīna: Tėgros, Eufrats, Inds, Gangs, Bramapotra, Iravadės,
• Aralo jūra: Sīrdarjė, Amudarjė.

Dėdliausė ežerā: Kaspėjės jūra, Arala jūra, Baikals, Balchašos, Isīk Kolės, Urmėjė, Vans, Smertėis jūra, Tuonlesaps, Duongtėngs, Chanka, Chubsogols.