Paieškos rezultatai
Šiame vikiprojekte sukurti puslapį „Vokiečių+Ordinas+Išnašos“. Žemiau peržiūrėkite peržiūrėkite paieškos rezultatus.
riterių ordinas, įkurtas Akrėje 1190 m. per III kryžiaus žygį kaip ligonių slaugos ordinas. Buvo pavaldus popiežiui ir Vokietijos imperatoriui. Ordino ženklas –... |
1345–1377 m. laikotarpį Vokiečių ordinas iš Livonijos surengė apie 30 žygių į Lietuvą, dalį jų sinchronizuodami su Vokiečių ordino Prūsijos žeme, kad išskaidytų... |
Lenkijos-Lietuvos–Vokiečių ordino karas arba Didysis karas – 1409–1411 m. vykęs karas tarp Vokiečių ordino ir Lenkijos karalystės bei Lietuvos Didžiosios... |
Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva. Ordino tikslas buvo ginklu skinti kelią... |
Prūsija (skyrius Vokiečių valdymas) viešpatavo Vokiečių ordinas, kuris padarė Prūsiją savo politiniu ir kultūriniu centru. Be Ordino paskiras teritorijas valdė keturios nuo ordino nepriklausomos... |
Dobrynės ordinas, arba Dobrynės broliai (oficialus lot. ordino pavadinimas greičiausiai buvo Fratres militiae Christi Prussiae – Prūsijos Kristaus kariuomenės... |
Vinrichas Kniprodė (kategorija Vokiečių ordino magistrai) Livonijos ordinas per įgaliotinius pasirašė paliaubų sutartį, o 1380 m. gegužės 31 d. po keturių dienų medžioklės, kurioje dalyvavo Vokiečių ordino magistras... |
Hartmanas Helderungenas (kategorija Vokiečių ordino magistrai) Helderungenu įstojo į Vokiečių ordiną. 1238 m. Saksonijos komtūras. Dalyvavo diplomatinėse derybose, po kurių Livonijos ordinas tapo Vokiečių ordino dalimi. 1261... |
vėlesnė Prūsijos valstybė. 1230 m. prūsų užkariavimą pradėjo Vokiečių ordinas. Ordinas vykdė prūsų perkėlimus iš vienos teritorijos į kitą, daug prūsų... |
Torunės taika (1411) (kategorija LDK-Vokiečių ordino sutartys) Lenkijos-Lietuvos ir Vokiečių ordino. Sutartimi užbaigtas Lenkijos-Lietuvos–Vokiečių ordino karas (1409–1411 m.) (taip pat žr. Žalgirio mūšis). Vokiečių ordinas atsisakė... |
Torunės taika (1466) (kategorija Vokiečių ordino sutartys) Pamarys, Kulmo ir Michailovo žemės, Varmės vyskupija. Ordinas tapo Lenkijos vasalu. Vokiečių ordino žemės sumažėjo beveik dvigubai, o sostinė iš Marienburgo... |
XIII amžius (skyrius Išnašos) nepriklausomi vienetai ir buvo įjungti į Livonijos, Vokiečių Ordino arba LDK sudėtį. 1230–1249 m. - Ordinas užkariavo beveik visus prūsus ir ėmė kelti grėsmę... |
Henriko Latvio kronika (kategorija Livonijos ordinas) 1226 m., kai Kalavijuočių ordinas užkariauja visą Estiją. „Livonijos kronika“, parašyta lotynų kalba, aprašo kaip ordinas ir vyskupai užkariauja lyvių... |
privilegijas buvo patenkintas. Vokiečių ordinas pralaimėjo karą. 1466 m. buvo pasirašyta Antroji Torūnės taika. Ordinas prarado Vakarų Prūsiją. Kaip Karališkoji... |
Karališkoji Prūsija (skyrius Išnašos) 1309 m. Tai XIV–XV a. sukėlė karus tarp lenkų ir Vokiečių ordino. Po Žalgirio mūšio Vokiečių ordinas 1411 m. pasirašė Torūnės taiką, pagal kurią jis turėjo... |
Komtūrija (kategorija Vokiečių ordinas) Livonijos ordinai. Tamplierių ordine komtūrijas atitiko preciptorijos, kituose ordinuose - komandorijos. Apie 1300 m. Vokiečių ordinas turėjo apie 300 komtūrijų... |
prūsus užkariavo Vokiečių ordinas, ir jie suvokietėjo ar sulenkėjo. Senoji prūsų kalba išnyko apie XVII a. 1237 m. Vokiečių ordinas, gavęs popiežiaus... |
Burchardas Švandenas (kategorija Vokiečių ordino magistrai) (vok. Burchard von Schwanden, m. 1310 m.) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras. Kilęs iš Berno, Šveicarija. 1275... |
Heinrichas Roisas Plauenas (kategorija Vokiečių ordino magistrai) d. Morongas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras. Kilęs iš Plaueno, garsios Kryžiuočių ordino riterių giminės... |
Livonija (skyrius Vokiečių ir danų valdymas) viena kitai. Nuo 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Teutonų (Kryžiuočių ordinas, kitaip Vokiečių ordinas) ordino dalimi, bet išlaikė atskirą valdymo struktūrą... |