Paieškos rezultatai
Šiame vikiprojekte sukurti puslapį „Vokiečių+Ordinas“. Žemiau peržiūrėkite peržiūrėkite paieškos rezultatus.
riterių ordinas, įkurtas Akrėje 1190 m. per III kryžiaus žygį kaip ligonių slaugos ordinas. Buvo pavaldus popiežiui ir Vokietijos imperatoriui. Ordino ženklas –... |
Vokiečių ordino magistras arba Didysis magistras (vok. Großmeister) – Vokiečių ordino vyriausiasis vadovas, mokytojas, aukščiausias kryžiuočių vokiečių... |
Vokiečių ordino pilys (vok. Ordensburg) – Vokiečių ordino gotikinės tvirtovės ir vienuolynai. Prūsijos ir Livonijos teritorijoje Kalavijuočių ordinas... |
1345–1377 m. laikotarpį Vokiečių ordinas iš Livonijos surengė apie 30 žygių į Lietuvą, dalį jų sinchronizuodami su Vokiečių ordino Prūsijos žeme, kad išskaidytų... |
pardavė savo teises į Dancigą, o ordino sostinė buvo perkelta iš Venecijos į Marienburgą. 1346 m. Vokiečių ordinas iš Danijos įsigijo Šiaurės Estiją... |
Lenkijos-Lietuvos–Vokiečių ordino karas arba Didysis karas – 1409–1411 m. vykęs karas tarp Vokiečių ordino ir Lenkijos karalystės bei Lietuvos Didžiosios... |
Prūsija (skyrius Vokiečių valdymas) viešpatavo Vokiečių ordinas, kuris padarė Prūsiją savo politiniu ir kultūriniu centru. Be Ordino paskiras teritorijas valdė keturios nuo ordino nepriklausomos... |
vėlesnė Prūsijos valstybė. 1230 m. prūsų užkariavimą pradėjo Vokiečių ordinas. Ordinas vykdė prūsų perkėlimus iš vienos teritorijos į kitą, daug prūsų... |
Hermanas Salza (kategorija Vokiečių ordino magistrai) autonominė jo šaka – Livonijos ordinas. XIII a. antrame ketvirtyje į atskirą Vokietijos šaką susiformavo ir Vokiečių ordino valdos Vokietijoje bei kitose... |
Ulrichas fon Jungingenas (kategorija Vokiečių ordino magistrai) puldinėjant ordino pilis, liepos 3 d. nužygiavo Ordino sostinės link. Nors jungtinė kariuomenė turėjo apie 50 000 karių, o Vokiečių ordinas – tik 30 000... |
už karūną padovanojo Livonijos ordinui, bet šis nepajėgė jos užkariauti. 1274–1275 m. kraštą užkariavo Vokiečių ordinas. Nuo XIV a. Nadruvos centras –... |
Torunės taika (1411) (kategorija LDK-Vokiečių ordino sutartys) Lenkijos-Lietuvos ir Vokiečių ordino. Sutartimi užbaigtas Lenkijos-Lietuvos–Vokiečių ordino karas (1409–1411 m.) (taip pat žr. Žalgirio mūšis). Vokiečių ordinas atsisakė... |
Liudvigas fon Erlichshauzenas (kategorija Vokiečių ordino magistrai) Prūsiją paimti globon. Lenkija 1454 m. paskelbė Vokiečių ordinui karą, kuris truko 13 metų. Vokiečių ordinas pardavė Lenkijai savo sostinę Marienburgą ir... |
Komtūrija (kategorija Vokiečių ordinas) Livonijos ordinai. Tamplierių ordine komtūrijas atitiko preciptorijos, kituose ordinuose - komandorijos. Apie 1300 m. Vokiečių ordinas turėjo apie 300 komtūrijų... |
Komtūras (kategorija Vokiečių ordinas) Komtūras – pareigos Vokiečių ordine ir Livonijos ordine, analogiškos kitų riterių ordinų komandorams. Komtūras vadovavo komtūrijai (vok. Kommende ar Komturei... |
Krašto magistras (kategorija Vokiečių ordino asmenybės) straipsnis – Livonijos ordinas. Iki Saulės mūšio 1236 m. Kalavijuočių ordino magistras turėjo tokias pat teises, kaip ir Vokiečių ordino magistras. Po pralaimėto... |
prūsus užkariavo Vokiečių ordinas, ir jie suvokietėjo ar sulenkėjo. Senoji prūsų kalba išnyko apie XVII a. 1237 m. Vokiečių ordinas, gavęs popiežiaus... |
Bražuolės sutartis (kategorija LDK-Vokiečių ordino sutartys) Kęstučio ir jo sūnų. Jogaila sutartimi garantavo Vokiečių ordino paramą prieš Kęstutį, o Vokiečių ordinas pasiekė, kad Kęstutis prarastų galimybę susitarti... |
privilegijas buvo patenkintas. Vokiečių ordinas pralaimėjo karą. 1466 m. buvo pasirašyta Antroji Torūnės taika. Ordinas prarado Vakarų Prūsiją. Kaip Karališkoji... |
Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva. Ordino tikslas buvo ginklu skinti kelią... |