Paieškos rezultatai
Šiame vikiprojekte sukurti puslapį „Lietuvos+Upės+Hidrologija“. Žemiau peržiūrėkite peržiūrėkite paieškos rezultatus.
sąveiką su aplinka. Jūrų hidrologija vadinama okeanologija. Hidrologijos mokslo objektas – hidrosfera (Žemės vandenynai, jūros, upės, ežerai, šlapynės, dirvožemio... |
srities upėms (Mekongas, Nigeris, Jangdzė). Potvynis nemaišytinas su poplūdžiu – netikėtu vandens lygio pakilimu upėje. Potvynis (hidrologija). Tarybų... |
Kęstutis Kilkus (kategorija Lietuvos geografai) 1985 m. Lietuvos ežerai ir jų panaudojimas liaudies ūkyje, 1987 m. Lietuvos draustinių ežerai, 1988 m. Lietuvos ežerų hidrologija, 1989 m. Upės ir žmonės... |
suskaičiuotas labai tiksliai – 4418. Upių, ilgesnių nei 10 km yra 816 (3 proc.), o ilgesnių nei 100 km – 17. Lietuvos upės susidarė tirpstant ledynui paskutiniojo... |
Jonas Jablonskis (1932) (kategorija Lietuvos mokslo premijos laureatai) aukštuosiuose hidrologijos kursuose Maskvoje. 1993 m. habilituotas technologijos mokslų daktaras. Tyrimų sritis – Lietuvos hidrologija, klimato ir nuotėkio... |
Steponas Kolupaila (kategorija Lietuvos geografai) Indianos valstija) – Lietuvos geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos pradininkas. 1911 m... |
Antanas Barisas (kategorija Lietuvos geografai) enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 652 psl. Kęstutis Kilkus, Gintaras Valiuškevičius. 2006. Antano Bariso hidrologija. Vilniaus universiteto leidykla.... |
Brunonas Gailiušis (kategorija Lietuvos mokslo premijos laureatai) Lietuvos upių nuotėkio naudojimas, 1986 m., rusų k. Lietuvos upės, 2001 m. 2002 m. Lietuvos mokslo premija Brunonas Gailiušis. Visuotinė lietuvių enciklopedija... |
2007. Mažieji Lietuvos ežerai: ištekliai, genezė, hidrologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla Lietuvos ežerai. Tarybų Lietuvos enciklopedija... |
Juozas Macevičius (1919) (kategorija Lietuvos inžinieriai hidrotechnikai) sausumos hidrologija ir hidrologiniai skaičiavimai, t. p. hidrotechnikos ir melioracijos problemos. Lietuvos TSR, su kitais, 1955 m., rusų kalba Lietuvos TSR... |
Antanas Lukianas (kategorija Lietuvos inžinieriai hidrotechnikai) vandens ūkio problemos ir jų sprendimai, skysčių mechanika ir hidrologija. Tiria Lietuvos upių potvynius, polderius, hidrotechninių statinių poveikį aplinkai... |
upę maitina paviršiaus bei požemio vanduo (krituliai, šaltiniai, ledynai ir smulkesnės upės bei upokšniai), atitekantis iš upės baseino. Dauguma upių... |
žemupyje – užtvankų. Veikia 5 hidrologijos stotys, iš jų 4 – Lenkijoje. Aukštupyje įkurtas Romano Kobenzos Alnos upės ištakų gamtos draustinis. Svarbiausi... |
nuotėkis 6930 km³ (17% pasaulio upių nuotėkio). Vidutinis upės debitas ties žiotimis 220 000 m³/s, didžiausias – 350 000 m³/s. Upės vagos plotis ties Maranjono... |
Venta (peradresavimas iš Venta (upė)) Leckavos, upe 3 km nustatyta Lietuvos ir Latvijos valstybės siena. Toliau Venta teka per Latviją į šiaurę ir šiaurės vakarus. Kuldygoje ant Ventos upės yra... |
Potamologija (gr. potamos – upė ir logos – mokslas) arba upėtyra – sausumos hidrologijos šaka, kuri tiria upes. Potamologija nagrinėja vandens ir nešmenų... |
Neris (peradresavimas iš Neris (upė)) ilgį Lietuvos upė; Nemuno dešinysis, didžiausias intakas. Ištakos Baltarusijoje, teka per Vilnių, Kernavę, o ties Kaunu įsilieja į Nemuną. Visos upės ilgis... |
Mykolas Lasinskas (kategorija Lietuvos geografai) iniciatyva įkurta Hidroenergetikos, 1961 m. – Hidrologijos laboratorija; iki 1987 m. jai vadovavo. Tyrė Lietuvos paviršinių vandenų formavimosi dėsningumus... |
Hidrologinės prognozės (kategorija Hidrologija) kompiuterinio modeliavimo metodus. Lietuvoje hidrologinės prognozės dabar sudarinėjamos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriuje. Hidrologinių... |
prie Orno upės žiočių. Išvystyta metalurgijos, mašinų (Citroën, SAVIEM), tekstilės pramonė. Yra universitetas, elektronikos, hidrologijos mokslinio tyrimo... |