Paieškos rezultatai
Šiame vikiprojekte sukurti puslapį „Kuršių+Nerija+Nuorodos“. Žemiau peržiūrėkite peržiūrėkite paieškos rezultatus.
Kur̃šių nerijà (vok. Kurische Nehrung, rus. Куршская коса) – pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Kuršių nerija... |
Baltijos jūra. Pietvakariuose ribojasi su Rusijos Kuršių nerijos nacionaliniu parku. Kuršių nerijos nacionalinis parkas užima 264,74 km² plotą, iš kurių... |
parkas „Kuršių nerija“ (rus. Национальный парк „Куршская коса“) įsikūręs Kaliningrado srityje (Rusija), Zelenogradsko rajone, Kuršių nerijos pietvakarinėje... |
linija į vakarus iki Kuršių nerijos. Druskingumas žiemą 1–3 ‰, vasarą mažesnis – 0,5 ‰, o Baltijos jūros druskingumas ties Kuršių nerija taip pat mažesnis... |
pilkųjų kopų masyvas Kuršių nerijoje, 1 km į pietus nuo Nidos, tarp Sklandytojų ir Parnidžio kopų. Slėnis patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko Parnidžio... |
2006 m. Kuršių nerijos gaisras – 2006 m. gegužės 4 d. kilęs ir penkias dienas trukęs miško gaisras Kuršių nerijoje, kurio metu sudegė 235,66 ha miško tarp... |
Vakarines kuršių žemes skalavo Baltijos jūra. IX a. minimos 5 kuršių žemės (Pilsotas, Mėguva, Ceklis, Duvzarė, Piemarė). 1230 m. popiežiaus legato ir kuršių sutartyje... |
Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietė (rus. Сельское поселение Куршская коса) – kaimo gyvenvietė Rusijos Federacijos anklavo Kaliningrado srities Zelenogradsko... |
Neringa (kategorija Kuršių nerija) yra kilęs nuo kuršiško žodžio nerija (nuo veiksmažodžio nerti), kuriuo buvo vadinamas ilgas pusiasalis (išsamiau žr. apie Kuršių neriją), vokiškos lyties... |
uostų nebuvo. Kuršiai išnyko XVI–XVII a. Šiaurinė jų dalis sulatvėjo, pietinė – sužemaitėjo. Senųjų kuršių nederėtų painioti su Kuršių Nerijoje gyvenusiais... |
Bulvikio ragas (kategorija Straipsniai su neveikiančiomis nuorodomis) ragas – Kuršių Nerijos iškyšulys į Kuršių marias tarp Nidos ir Preilos. Ties juo Kuršių Nerijos plotis siekia 3,8 km ir yra didžiausias visoje nerijoje. 1837–1910 m... |
Smiltynė (kategorija Kuršių nerijos nacionalinis parkas) miesto dalis, esanti Kuršių nerijoje, į pietus nuo Kopgalio. Kartu su Kopgaliu nepriklauso Neringos savivaldybei, nors yra Kuršių nerijoje ir įeina į nacionalinio... |
kultūros ir tradicijų pažinimą bei aplinkos puoselėjimą. Pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionaliniame parke dirbtinai ribojamas turistų srautas, sunkiai išduodami... |
Didžioji kopa (kategorija Kuršių nerija) pajūrio kopa, esanti Kuršių nerijoje, didžiajame pustomų kopų kopagūbryje ties Grobšto ragu, į pietus nuo Nidos, netoli Kuršių marių pakrantės. Ilgą... |
Kopgalis (kategorija Kuršių nerija) galas – tai yra šiauriausia Kuršių nerijos vietovė, čia baigiasi kopos. Kopgalis atsirado dėl pustomo smėlio Kuršių nerijai ilgėjant šiaurės link. Nuo... |
Neringos talasologinis draustinis (kategorija Kuršių nerijos nacionalinis parkas) gamtos teritorija Neringoje, vidinis Kuršių nerijos nacionalinio parko draustinis. Tęsiasi išilgai visą Kuršių nerijos Baltijos jūros priekrantę: nuo pat... |
Ledų rago įlanka (kategorija Webarchive šablono Wayback nuorodos) tačiau Leda Rags mini A. Becenbergeris 1889 m. išleistoje knygoje „Kuršių nerija ir jos gyventojai“ („Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner“). Sovietmečiu... |
Šokantis miškas (kategorija Kuršių nerija) neįprastai susirangiusiomis ir išsiraičiusiomis pušimis Kuršių nerijoje. Miškas yra Kuršių nerijos nacionalinis parke, Rusijos Kaliningrado srityje. Tikroje... |
Alksnynė (kategorija Kuršių nerija) Alksnynė (vok. Erlenhorst) – vienkiemis Neringos savivaldybėje (Kuršių nerija), tarp Smiltynės ir Juodkrantės, apie 10 km nuo Klaipėdos, prie kelio 167 ... |
Kuršininkų tarmė (kategorija Kuršiai) sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis. Kuršių nerijoje kuršininkų tarmė XIX a. vyravo, XX a. didesnį vaidmenį... |