Paieškos rezultatai
Šiame vikiprojekte sukurti puslapį „Jotvingių+kalba“. Žemiau peržiūrėkite peržiūrėkite paieškos rezultatus.
Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai. Kilo iš baltų prokalbės. Pietuose šios kalbos... |
Dzūkijos dalyje. Jotvingių kalba priklauso vakarų baltų kalbų grupei, rašto paminklų nėra. XIII a.–XVI a. visus ar beveik visus jotvingius bent lingvistiškai... |
latvių kalbos (kartais kaip atskira kalba išskiriama latgalių kalba, kuri taip pat laikoma latvių kalbos tarme) ir mirusios – prūsų, jotvingių, kuršių... |
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba. Kilo iš baltų prokalbės. Prūsų kalba galutinai išnyko, manoma,... |
Respublikos valstybinė kalba (kartu su rusų kalba). Iš viso šnekančių baltarusių kalba yra apie 7-8 milijonai žmonių. Nuo rusų kalbos skiriasi dalimi žodyno... |
Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena Lietuvoje). Drauge su latvių, mirusiomis prūsų, jotvingių ir kitomis baltų kalbomis priklauso... |
Švedijos Jotvingių ekspedicija (šved. Svenska Jatvingiska Expeditionen; lenk. Szwedzka Ekspedycja Jaćwięska, SEJ) - daugiametė Švedijos mokslininkų tiriamoji... |
Kuršių kalba (kuršu valoda) – mirusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta Kurše, vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio... |
Pagonių šnektos iš Narevo (kategorija Baltų kalbos) Zinkevičius Lenkų–jotvingių žodynėlis? – Rinktiniai straipsniai. T. I. Vilnius, 2002. P. 30–60. Z. Zinkevičius Nauja apie jotvingių kalbą – Rinktiniai straipsniai... |
Chreptovičių iniciatyva Osinkų kaimas pervadintas į Stabingį. (Stabingis jotvingių kalba reiškė akmuo, kartu gal reiškė ir kažkada buvusios vietovės vardą)... |
vaivadijai. Iki 1980 m. kaimas buvo vadinamas Gieniusze, kuris kilęs nuo jotvingių kalbos žodžio gienius, kas reiškia gynėjas. Interviu su gudų rašytoju, eseistu... |
vietovardžių tyrinėtojo Knut Olof Falk manymu kaimo pavadinimas kilęs nuo jotvingių kalbos žodžio stabis (akmuo), kaip ir Ščeberkos upė, Ščebros ir Stabingio... |
Aukštaičių tarmė (kategorija Lietuvių kalbos tarmės) senųjų prūsų ir jotvingių kalbų kaimynystė; dėl šios priežasties archajiškos buvo ir Prūsijos lietuvių tarmės. Juo toliau nuo prūsų kalbos arealo, juo daugiau... |
Respublikai. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. Tikėtina, kad kaimo pavadinimas kilęs iš jotvingių kalbos žodžio sirvis, kas reiškia – pilka.... |
(kairysis). Upės pavadinimas rodo, kad upė teka vizomis apaugusia vaga. Jotvingių kalboje vizos - karklų rūšis. http://vanduo.gamta.lt/cms/index... |
iniciatorių organizuojant Švedijos Jotvingių Ekspediciją (šved. Svenska Jatvingiska Expeditionen), tyrusiai Jotvą 1959–1980 metais. Į tuometinę komunistinę... |
tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1569 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Manoma, kad kaimo pavadinimas kilęs iš jotvingių arba... |
lietuvių, prūsų, jotvingių ir kitomis baltų kalbomis, latvių kalba kilusi iš baltų prokalbės. Manoma, kad latvių ir lietuvių kalbų skirtumų ėmė rastis... |
Vladimiro Sviatoslavičiaus 983 metų žygis prieš jotvingius, Terra Jatwezenorum [Jotvingių kraštas: jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis]. 2015, 7... |
genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba. Prūsams artimiausios buvo jotvingių gentys. Jų vardą gavo vėlesnė Prūsijos valstybė... |