Paieškos rezultatai
Šiame vikiprojekte sukurti puslapį „Hanų+Dinastija+Rytų+Han“. Žemiau peržiūrėkite peržiūrėkite paieškos rezultatus.
etniniai kinai save vadina „haniais“. Han dinastija skirstoma į du periodus: Vakarų Han (206 m. pr. m. e. – 9 m.) Rytų Han (25 – 220 m.) 9–25 m. valdė... |
šlovingoji Han dinastija. Kad nepainioti su kitomis Han vadinamomis karalystėmis ir dinastijomis, ši karalystė istoriografijoje dar vadinama Šiaurės Han (北漢)... |
Kinijos istorija (skyrius Hanų dinastija) (221–207 m. pr. m. e.) Hanų dinastija Vakarų Hanų dinastija (206 m. pr. m. e. – 9 m.) Vang Mangas (9–25 m.) Rytų Hanų dinastija (25–220 m.) Kinijos „viduramžiai“... |
dinastijų laikotarpis – bendras pavadinimas Kinijos dinastijoms, valdžiusioms Kinijos Pietuose susiskaldymo laikotarpiu III-VI a. po Han dinastijos žlugimo... |
Trys valstybės (Kinija) (kategorija Kinijos dinastijos) susiskaldymo periodas po Rytų Han žlugimo, III amžiuje. Periodo pradžia – Vei valstybės įkūrimas 220 m., pabaiga – kai Dzin dinastija nukariauja U valstybę... |
Rytų Dzin dinastija (kin. 東晉朝, pinyin: Dōng Jìn Cháo) – kinų kilmės dinastija, 317 – 420 m. valdžiusi Pietų Kiniją bei šiaurės Vietnamą. Rytų Dzin dinastija... |
Juanų dinastija (kin. 元朝, pinyin: Yuáncháo, mongoliškai Dai Ön Yeke Mongghul Ulus) – mongolų dinastija, valdžiusi Kiniją nuo 1271 iki 1368 m., po Songų... |
Džou dinastija (kin. 周朝, pinyin: Zhōu Cháo, liet. Džou Čao) – Kinijos dinastija, valdžiusi po Šangų ir prieš Činų dinastiją, maždaug nuo XI amžius pr.... |
Grigaliaus kalendorių. Kinijoje nuverčiamas imperatorius Wang Mang. Rytų Han dinastijos pradžia; Kinijoje prasideda Rytų Han laikotarpis, kuris baigėsi 220 m.... |
kurią valdė Šiongnu. II a. pr. m. e. pateko Han dinastijos įtakon, kai ši puolė Dajuaną. Han dinastijos knygoje „Hanšu“ rašoma, kad čia gyveno 52 tūkst... |
pirmąja dinastija – Sia. Šios pirmoji sostinė Jangčengas buvo įkurta prie Song kalno. II tūkst. pr. m. e. viduryje ją pakeitė Šangų dinastija. Šios pagrindiniai... |
– II amžius pr. m. e. 206 m. pr. m. e. Kinijoje pradeda valdyti Han dinastija. Rytų baltų archeologinę Milogrado kultūrą pakeitė Zarubincų kultūra. 287–212... |
sekęs po Vakarų Dzin valstybės. Baigėsi Sui dinastijai suvienijus Kiniją. Kai Vakarų Dzin nukariavo Han Džao valstybė, Dzin valdžia pabėgo iš šiaurinių... |
Konradas I (kategorija Rytų Frankų karaliai) mirus paskutiniam Rytų frankų Karolingų dinastijos valdovui Liudvikui III. Jo išrinkimas, kai dar gyvavo Vakarų frankų Karolingų dinastija, rodė vis didėjantį... |
vietine kalba dar vadinta Kadota, Han dinastijos šaltiniuose – Dzingdzuė (kin. 精絕, pinyin: Jīngjué) – senovinis miestas Rytų Turkestane, Taklamakano dykumoje... |
pagrindu valstybę iš naujo suvienijo Han dinastija, valdžiusi nuo III a. pr. m. e. pabaigos iki 220 m. e. metų. Šiai dinastijai žlugus, vėl sekė susiskaldymo... |
perkeltas į Siangjangą. Žlugus Han dinastijai, provinciją pasidalino dvi karalystės: Cao Vei (dalino į 11 dziunų) ir Rytų Vu (dalino į 20 dziunų) karalystės... |
laikotarpis). Artėjant tūkstantmečiui į pabaigą, iškilo Činų dinastija ir Hanų dinastija. Japonijos istoriografijoje Džiomon laikotarpį pakeitė Jajoi... |
Čingų dinastija (kin. 清朝, pinyin: Qīng cháo, mandž.: daicing gurun) – dinastija, įkurta mandžiūrų klano Aisin Gioro dabartinės Kinijos šiaurės rytuose, 1644... |
autorystė priskiriama Luo Guandžongui. Romano veiksmas vyksta neramiais Hanų dinastijos ir Trijų karalysčių laikotarpio pabaigos metais Kinijos istorijoje... |