Paieškos rezultatai
Šiame "vikyje" yra puslapis pavadinimu „Durpojai“. Taip pat žiūrėkite kitus rastus paieškos rezultatus.
Durpojai – pelkių augalai. Durpojai auga durpėse – substrate, kuriame yra daug vandens, bet mažai deguonies. Durpinis substratas yra blogas šilumos laidininkas... |
Durpės – organinė degioji nuosėdinė uoliena, susidariusi iš pelkių augalijos liekanų, kurios ne visai mineralizavosi dėl vandens pertekliaus ir deguonies... |
Durpių įmonė – įmonė, kuri eksploatuoja durpynus, kasa ir perdirba durpes. Durpių įmonių produkcija naudojama žemės ūkio reikmėms (durpių kaip organinės... |
aukštapelkinis durpių klodas. Siauroje juostoje, pietrytiniame ploto pakraštyje, aptiktas žemapelkinis apie 2 ha durpių klodas. Didžiąją dalį viršutinio durpių klodo... |
sausumoje, kuriam būdinga specifinė augalija (durpojai). Pelkėse, laikui bėgant, iš augalijos liekanų susidaro durpių klodai. Pelkės skirstomos į aukštapelkes... |
Durpynas (kategorija Durpės) Durpynas – vieta, kur yra durpių; durpinė pelkė. Tai biologinis objektas, ekosistema, apimanti kompleksą augmenijos ir jos likučių, susidarančių esant... |
augti pelkinis gailis, vaivoras, durpyninis bereinis. Kai kurių rūšių durpojai, pvz., liūnsargė (Scheuchzeria palustris), svyruoklinė viksva (Carex limosa)... |
sąraše „Lietuvos apgyvendintos vietos“ gyvenvietė pavadinta „Ežerėtis“ durpių ind. (galbūt kaip įmonės pavadinimas). Tarpukario lituanistikos instituto... |
Žalesos tarpupyje. Durpių sluoksnis vidutiniškai 3 m (didžiausias storis – 7 m). Durpių ištekliai – 2,7 mln. m³. Būdingos kimininės durpės, kurių vidutinis... |
vanduo), taip pat kai kurių atsinaujinančių gamtos išteklių eksploatavimą (durpės). Uolienų ir metalų kasyba prasidėjo dar priešistorės laikotarpiu. Į šiuolaikinę... |
plotas – 6,4 ha. Durpių sluoksnis vidutiniškai 3,9 m (didžiausias storis – 8,3 m). Durpių ištekliai – 26,6 mln. m³. Būdingos fuskuminės durpės kurių vidutinis... |
1985 m. Šiaulių durpių įmonė Sulinkiuose pagamino 164 000 t durpių kraiko. 1985 m. buvo iškasta 28 % durpių išteklių. Dabar durpių gavybą vykdo UAB „Sulinkiai“... |
yra Kragų ežeras. Durpių klodo didžiausias storis 8 m, durpių vidutinis susiskaidymas 21 %, vidutinis peleningumas 7 %. Po durpėmis yra ežerinių nuosėdų... |
išteka pora Baluošos intakų. Durpių sluoksnio storis siekia apie 4,3 m, storiausiose vietose – 7,8 m. Būdingos kimininės durpės, kurių vidutinis susiskaidymas... |
17 ha. 65 % durpių yra žemapelkinės, kitos – mišriaus ir tarpinio pobūdžio. Durpių klodo vidutinis storis 1,7 m (didžiausias – 4 m). Durpių ištekliai 13... |
Notigalės-Skapgirio miškai. Durpių klodo vidutinis storis 3,6 m (didžiausias – 7,4 m). Durpių ištekliai 26,2 mln. m³. Durpių peleningumas 2,3 %, susiskaidymas... |
intako Šumeros. Apie 1/2 durpių klodo aukštapelkės, kita dalis – žemapelkės ir tarpinės pelkės durpės. Nenusausinto durpių klodo didžiausias storis 6 m... |
mariomis bei Vilhelmo kanalu. Durpių klodo vidutinis storis 4,5 m (didžiausias – 9 m). Durpių ištekliai 57,6 mln. m³. Durpės kimininės (89 % aukštapelkinės... |
lygumoje. Durpių klodo didžiausias storis 6,5 m, vidutinis – 3 m. Po durpėmis esančio sapropelio sluoksnio didžiausias storis 3 m. Dugne smėlis. Durpės kasamos... |
Užuraisčių miške. Plotas – 0,84 km². Durpių klodo vidutinis storis 4,1 m (didžiausias – 6 m). Durpių ištekliai 2,5 mln. m³. Durpės daugiausia kimininės, jų vidutinis... |