Paieškos rezultatai
Šiame "vikyje" yra puslapis pavadinimu „Aminorūgštys“. Taip pat žiūrėkite kitus rastus paieškos rezultatus.
du tarpinius atomus ir t. t. Alfa-aminorūgštys labai svarbios ir biochemijoje. Kitokio tipo nei alfa-aminorūgštys šioje srityje pasitaiko rečiau. Jei... |
Nepakeičiamosios aminorūgštys – tai tokios aminorūgštys, kurios turi būti gaunamos su maistu, nes jos organizme nesintetinamos arba sintetinami nepakankami... |
optinės konfigūracijos aminorūgščių. (Šios dvi savybės siejasi tokiu būdu, kad visos į baltymų sudėtį įeinančios aminorūgštys pradinėse stadijose yra... |
Genetinis kodas (skyrius Netipinės aminorūgštys) stop kodonas UGA koduoja selenocisteiną o UAG piroliziną. Šios dvi aminorūgštys turi savo specifines transportines RNR. Papildomos reguliacinės sekos... |
aminorūgštis yra. Jis svarbus formuojantis baltymui, nes hidrofilinės aminorūgštys stengiasi atsidurti jo paviršiuje, o hidrofobinės pasislėpti viduje.... |
struktūros susidarymas ir brendimas. Transliacijos metu mRNR kodonų seka, patekusi į ribosomą, nurodo – aminorūgštys seką polipeptidinėje grandinėje.... |
sunkiąsias grandines palaiko periodiškai išsidėsčiusios hidrofobinės aminorūgštys. Neraumeninių ląstelių miozinai paprastesni, juos sudaro tik viena sunkioji... |
kitokiomis molekulėmis ir sudaryti makromolekulę – polimerą. Pavyzdžiui, aminorūgštys yra monomerai, sudarantys polimerą baltymą. Nesotiesiems ir cikliniams... |
Polipeptidas – nuoseklus daugiau nei 20 alfa - aminorūgščių junginys (jei aminorūgščių grandinėlė trumpesnė – ji vadinama oligopeptidu). Polipeptidai... |
skatina baltymų katabolizmą (skaidymą) ir aminorūgščių telkimą iš nekepeninių audinių: laisvos aminorūgštys yra panaudojamos gliukoneogenezei (gliukozės... |
medžiagos. Tai gali būti ir mažos molekulinės masės medžiagos, pvz., aminorūgštys, angliavandeniai, purinai, pirimidinai ir sudėtingos, didelės molekulinės... |
viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių baltymuose, dar vadinama asparto rūgštimi. Tai viena iš dviejų aminorūgščių, kurios normaliomis sąlygomis turi... |
Audinių skystis – ląstelei būtinų jonų ir molekulių, tokių kaip gliukozė, aminorūgštys ir deguonis tirpalas. Audinių skystis padeda pašalinti atliekas ir pasiimti... |
Pirolizinas įjungiamas į peptidinę grandinę transliacijos metu, kaip ir kitos aminorūgštys. Jis turi savo transportinę RNR bei specifinį kodoną (UAG), kuris taip... |
(His) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių. Žmogaus organizmui histidinas yra nepakeičiama aminorūgštis. Histidino apykaita pradedama intramolekuliniu... |
mikroorganizmai geba sintetinti iš piruato. Valinas, kaip ir kitos šakotosios aminorūgštys, yra susijęs su nejautrumu insulinui: diabetu sergantys žmonės (taip... |
medžiagų būtinai reikia gauti su maistu: Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgštys skirstomos į „nepakeičiamąsias“ - kurios nesintetinamos organizme... |
viena iš dvidešimties dažniausių baltymuose pasitaikančių aminorūgščių. Tai pakeičiama aminorūgštis kurią nebūtina gauti su maistu, nes žmogaus organizmas... |
Šlapimo rūgštis – įvairių azoto turinčių medžiagų, tokių kaip aminorūgštys ir nukleorūgštys, metabolizmo metu susidaranti azotinė atlieka. Ją išskiria... |
Lizinas (Lys) – natūraliuose baltymuose randama aminorūgštis. Lizinas – viena svarbiausių žmogui aminorūgščių, organizme jis negali būti gaminamas, turi būti... |