Paėiškuos gavėnē
Poslapis pavadėnts „Čiesos“ šėtuo wiki
Čiesos (čiestos) īr vėinmatis, rēlētīvos nū pluotmies neatsēms reiškėnīs. Čieso ivardėnama materėjaliū uobjėktu egzėstavėma trūkmie, anū padietės pluotmiē... |
Vasaras čiesos īr vėitėnis kažkuokė regėjuona čiesos, katros skėras nu ofėcēlaus anuos šalėis čiesa par vėina adīna. Vasaras čiesos skėrts sotaupītė alektras... |
Čiesa jousta (kateguorėjė Čiesos) Čiesa jousta īr pluotā vėsom svietė, katrūs būn tuoksā pats čiesos. Geograpėškā, sviets ėšdalėnts i 24 līgės joustas vagol meridianus, katras ēn vėina... |
Naktės (kateguorėjė Čiesos) Naktės īr paruos čiesos, kumet Saulė īr nusilaidos ė tamsu īr. Lėgė pramuonės parversma naktė daugoms žmuoniu mėiguodava, nevīkdava juokė veikla. Ėšplitus... |
Dėina (kateguorėjė Čiesos) Dėina īr šviesosis paruos čiesos terp saulietekė ė saulielėidė. Dėina teipuogi tonkē vadėnama para, katra īr 24 adīnu perėjuods.... |
Saulielaidā (kėtāp saulieleidis) īr dėinuos čiesos, kūmet laidas Saulė. Paskum saulielaidu prasėded sambriekšmis, gal' būtė veizėms žars, vuo netrokos... |
Saulietekis īr čiesos, kūmet Saulė paruod sava pėrmus spėndolius ėš rīta. Tarps terp saulietėkė ė saulielėidė vadėnams dėina.... |
Vakars (kateguorėjė Čiesos) Vakars īr dėinuos čiesos prīš sotemas, tūjaus pu ton, kāp noslaid saulala. Anou čiesou vies tonkiausē norimst, uors atviest, vasara patamp gaivesnio. Senuobie... |
Gavienė ī čiesos pasninkou, katros ėšpoul 7 nedielės lėgo Velīku. Gavienė ēn tūjaus pu Ožgavienu, ė prasided par Pelenėjė. Par vėsa Gavienė seniau liuob... |
Sambriekšmis (kateguorėjė Čiesos) Sambriekšmis īr paruos čiesos vielā vakarė, pu saulielėidė, kūmet dongou veizietė paskotėnės gēstontės žaras, spierē tomsie ė pu biški atēn naktės. Senuobie... |
ons pasiruod aplė lėipas 10, kap ožēn „Septīni bruolē mėigontīs“, tas ī, lītaus čiesos. Rodeni kap pasiruod Žvāzdiū Sėits, čiesos sietė žėimkėntius.... |
pavasarė ė rodėnė. Pasižīm šėlto uoro. Vasara ī patsā švėisiausis metu čiesos, par Šv. Juonė nakti būn trompiausė metu naktės. Paskom pamažo dėinas ėm... |
Aušra īr čiesos prīš pat saulieteki, kūmet aušt naujė dėina. Anuos čieso da Saulės nes'mat, bet jau praded švistė. Šiaurėniūs kraštūs aušra gal' truktė... |
imperėjės – suostėnė bova būtėnt Ruoma ė dabā miestė da tebie ėšlėkė senuobės čiesos mėnontiu pastatū. Miesta vakarėnie dalie rondas Vatikana valstībė. Ruomuo... |
vėdotėnė klėmata joustuo, ēn pu žėimuos. Tas ī gomtuos atsigavėma pu žėimuos čiesos – dėinas praded ėlgietė, saulė švėit vis gausiau ė šiltiau. Vagol kalenduorio... |
laikū vėdotėnė klimata joustuo ėr ēn terp vasaras ė žėimuos. Tas ī tuokis čiesos, kūmet gomtuo vėskos ėm nīktė, pūtė, dėinas spartē trompiej, dongos tonkē... |
Advėnts īr čiesos posketvirtuos nedielės pėrm Kaliedu. Tas ī čiesos sositoriejėmou, Kaliedu laukėmou. Advents prasided Švėnta Andriejaus dėina – ana nie... |
smerties dėivė senuovės baltu vieruo. Ana pasėruod kumat prietėliō atēn čiesos pasmėrt. Tas straipsnis aple senuovės baltu viera nier ožbėngts. Tamsta... |
Kūlė gadīnė īr ėlgs žmuonėjės prīšistuorės čiesos, nu pirmūju homo habilis rakondu prīš daugmaž 2,5 mln. metu lėgė metalorgėjės ožoumazgu 5 tūkst. pr.... |
pirštėnės, vailuokā. Dūšėškā žėima tēpuogi īpatings čiesos ī – tas īr svieta smertėis, mėiga čiesos, patsā tomsiausis mets. Ožtatās vierīn, ka nug ėlgiu... |