Rasizmas

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Institucinis rasizmas reiškia teisių tam tikroms tautinėms ar etninėms grupėms atėmimą, privilegijų skyrimą priklausomai nuo rasės, sistemišką tam tikros tautinės grupės atstovų išstūmimą į visuomenės užribį (pvz., būsto, įsidarbinimo, švietimo ar kitose srityse). Taip pat tai gali reikšti išankstinį nusistatymą, diskriminaciją ar priešiškumą, nukreiptą prieš žmones, kurie yra kitos rasės ar priklauso kitai etninei grupei. Šių laikų rasizmo apraiškos dažnai grindžiamos socialiniu suvokimu apie biologinius tautų skirtumus. Šie požiūriai gali pasireikšti politinių sistemų formose, kuriose skirtingos rasės vertinamos kaip pranašesnės arba prastesnės viena už kitą, remiantis bendrais paveldimais bruožais, gebėjimais ar savybėmis.

Istorijoje buvo bandymų įteisinti rasistinius įsitikinimus pasitelkiant mokslines priemones (pvz., mokslinį rasizmą). Kalbant apie politines sistemas (pvz., apartheidą), rasistinė ideologija gali apimti tokius aspektus kaip natyvizmas, ksenofobija, kitoniškumas, segregacija, ir hierarchinis reitingas.

Nors šiuolaikiniame socialiniame moksle rasės ir etninės kilmės sąvokos laikomos atskiromis, šie apibrėžimai turi lygiavertiškumo istoriją populiariojoje vartosenoje ir senesnėje socialinių mokslų literatūroje. Terminas „etniškumas“ artimas „rasės“ apibrėžimui: žmonių grupių pasiskirstymui pagal savybes, kurios laikomos esminėmis arba įgimtomis (pvz., bendri protėviai arba bendras elgesys). Rasizmas ir rasinė diskriminacija dažnai vartojami apibūdinti diskriminaciją etniniu ar kultūriniu pagrindu, nepriklausomai nuo to, ar šie skirtumai yra apibūdinami kaip rasiniai. Remiantis Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, nėra skirtumo tarp terminų „rasinė“ ir „etninė“ diskriminacija. Be to, daroma išvada, kad pranašumas, pagrįstas rasine diferenciacija yra moksliškai klaidingas, moraliai smerktinas, socialiai neteisingas ir pavojingas. Konvencija taip pat deklaravo, kad pateisinimo dėl rasinės diskriminacijos nėra nei teorijoje, nei praktikoje.

Rasizmas yra santykinai moderni koncepcija, iškilusi Europos imperializmo laikais, kapitalizmui augant. Šis reiškinys buvo pagrindine varomąja jėga transatlantinėje prekyboje vergais. Taip pat tai buvo pagrindinė jėga, lėmusi rasinę segregaciją Jungtinėse Amerikos Valstijose XIX a. ir XX a. pradžioje bei apartheidą Pietų Afrikoje. XIX a. ir XX a. rasizmas vakarų kultūroje yra ypač gerai dokumentuotas ir laikomas atskaitos tašku studijose ir diskursuose apie rasizmą. Rasizmas turėjo įtaką vykdant tokius genocidus kaip holokaustas, armėnų genocidas, Ruandos genocidas ir serbų genocidas nepriklausomoje Kroatijos valstybėje, taip pat kolonijiniuose projektuose, įskaitant Europos kolonializmą Amerikoje, Afrikoje, Azijoje bei gyventojų ir vietinių mažumų deportacijas Sovietų Sąjungoje. Kultūriškai išsiskiriančios etninės grupės dažnai buvo ir yra rasistinio požiūrio objektas.

Įsitikinimui, jog populiaciją galima suskirstyti į rases, daugelis mokslininkų pritarė jau XIX a. Terminas „rasizmas“ yra daiktavardis, apibūdinantis prieš rasę nukreiptų apraiškų buvimą, t. y. pritarimas tikėjimui, kad žmonių populiacija gali arba turi būti suskirstyta į rases, turinčias skirtingus gebėjimus ir nuostatas. Toks tikėjimas gali paskatinti politinę ideologiją, kurioje teisės ir privilegijos yra paskirstytos pagal rasines kategorijas. Terminas „rasistas“ gali būti būdvardis arba daiktavardis, apibūdinantis asmenį, kuris laikosi tokių įsitikinimų. Šakninio žodžio „rasė“ kilmė nėra aiški. Kalbininkai sutinka, kad į anglų žodyną šis žodis pateko iš vidurio prancūzų kalbos, tačiau nėra susitarimo dėl to, kaip šis žodis atsirado lotynų kilmės kalbose. Neseniai pateikta teorija, kad šis žodis kilo iš arabiško žodžio „ra“, kuris reiškia „galva, pradžia, kilmė“ arba iš hebrajų kalbos žodžio „rosh“, turinčio panašią reikšmę. Ankstyvieji rasių teoretikai laikėsi nuomonės, kad kai kurios rasės buvo prastesnės už kitas, todėl jie manė, kad skirtingas elgesys rasių atžvilgiu yra visiškai pagrįstas. Šios ankstyvosios teorijos vadovavosi pseudomokslinių tyrimų prielaidomis. Nors šiam terminui trūksta faktinius teiginius pagrindžiančio mokslo, kolektyvinės pastangos adekvačiai apibrėžti ir suformuluoti hipotezes apie rasinius skirtumus, paprastai vadinamos moksliniu rasizmu.

Dauguma biologų, antropologų ir sociologų atmeta rasių taksonomiją ir pasirenka konkretesnius ir empiriškai patikrinamus kriterijus, tokius kaip geografija, etninė kilmė ir endogamijos istorija. Žmogaus genomo tyrimai parodo, jog rasė neturi reikšmės genetinėje žmonių klasifikacijoje.

Žodis rasizmas pradėtas vartoti palyginti neseniai. Vakarų pasaulyje šis žodis buvo plačiai vartojamas praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kurio metu jis buvo naudojamas socialinei ir politinei nacizmo ideologijai apibūdinti, kuri traktavo „rasę“ kaip natūraliai duotą politinį vienetą. Pritariama, kad rasizmas egzistavo dar iki šio žodžio kildinimo, tačiau nėra plataus sutarimo dėl vieno apibrėžimo, kas yra rasizmas. Dabar kai kurie rasizmo tyrinėtojai mieliau vartoja šią sąvoka daugiskaita (rasizmai), siekdami pabrėžti daugybę skirtingų jo formų, kurios sunkiai patenka į vieną apibrėžimą. Jie taip pat teigia, jog skirtingos rasizmo formos buvo būdingos skirtingiems laikotarpiams ir geografinėms vietovėms.