Empatija

εμπάθεια 'stipri aistra, įsijautimas' iš πάθος 'kančia, aistra') – gebėjimas įsijausti į kito emocinę būseną, tiesiogiai suprasti kito jausmus (ypač nerimą, skausmą, kančią), asmens situaciją. Polinkis į empatiją yra genetiškai paveldimas, iš dalies socializacijos sąlygojama išdava.

Skiriamos ypatingos empatijos formos: atjauta (tų pačių emocinių būsenų, kurias patiria kitas žmogus, išgyvenimas susitapatinant su juo) ir užuojauta (individo išgyvenimas dėl kito jausmų).

Skiriamos trys empatijos fazės:

• I empatijos fazė – supratimas. Šioje fazėje atpažįstama ir identifikuojama kito asmens emocinė būsena. Identifikuoti emocijas nėra lengva dėl to, kad jos paprastai esti mišrios.

• II empatijos fazė – jausmo išgyvenimas. Šioje fazėje išgyvenamas jausmas, kuris tuo momentu yra apėmęs kitą asmenį.

• III empatijos fazė – jausmo perdavimas. Šioje fazėje atpažintas ir išgyvenamas jausmas yra išreiškiamas įvairiomis formomis ir būdais.